Torotoro - paleontologų rojus! Čia gyvena 700 žmonių, dauguma iš turizmo. Ir viskas, viskas čia apie dinozaurus.
Patiko mums ši šalis. Mūsų įspūdžiai čia geresni, nei rašo dalis kitų keliautojų.
Jeigu norite pamatyti tikrą Juros periodo parką - Jums verta čia atvažiuoti!
Kai pasakiau Alvydui, kad toliau keliausime į Kočiabambą, jis labai smagiai juokėsi :)
Pagrindinis keliautojų magnetas Bolivijoje - didžiulė, balta Uyuni druskos dykuma.
Dabar tai jau laikykitės! Tokios įvairovės, spalvų ir dydžių nematėme nuo Naujosios Zelandijos.
Antrasis rytas prasideda labai panašiai - nekantraujam eiti. O pusryčiams ponia Silvija iškepė avižinių blynų! Baisiai skanu!
Haiko diena! Pagaliau eisim! Nuo pat ryto typčiojam kaip ilgai nevedžiotas šuniukas prie durų. Tupiza žavi tuo, kad keletą šaunių vietų galima pamatyti nuėjus pėsčiomis. Norintiems organizuoja turus džipais, arkliais ar dviračiais, bet mudu pasiilgę eiti!
Porą dienų Tupizoje niekur neisime - pratinsimės prie aukščio, darbuosimės ir ilsėsimės. Tupiza 2950 m., taigi čia bandysime pasipratinti Uyuni dykumos 3667 m. aukščiui.
Ne per kopas, bet ilga... Kelio, aukščio ir dulkių tądien buvo pakankamai. Ei, bet iš tikrųjų buvo ir kopų! O nuvažiuot reikėjo ne daug, o tikrai daug - iš San Pedro de Atakama Čilėje į Tupizą Bolivijoje - daugiau nei 750 km.
