Bolivijos margumai


Kava

O jau čia, vaikučiai, laikykitės! Kava jų tiršta, juoda ir gali arklį patiesti. Man jos užtenka įkvėpti, nė gerti nereikia :)


Kokos lapų arbata

Nuostabus dalykas - mums velniškai padėjo didesniame aukštyje. Sako ir pilvo negalavimus sutvarkyti padeda ir skaudančią galvą pataiso. Mums labai patiko ir jos skonis. Gaila, kad negalime jos parvežti į Lietuvą. Juk kokos lapai nėra kokainas!

Aukštesnėse vietovėse gyvenantys vietiniai kokos lapus kramto visą laiką. Atrodo nelabai patraukliai, bet tokie jau įpročiai. Lapus kramtančių jaunų žmonių nepastebėjome, tai vienas iš pasitraukiančių įpročių. Aišku, tai įtakoja ir vis žemyne griežtinamos augalo pardavimo taisyklės - kova su narkotikų gamintojais nesibaigia...


Bankomatai ir mokėjimai

Grynųjų galima pasiimti be problemų ar papildomų mokesčių. Valio!!! Beje, viename restorane sutikome tokią naujieną - kortelių aparate programa skaičius kiekvieną kartą išmėto kitaip. Kad bloga akis jūsų rankos nenužiūrėtų.


Margas miesto transportas

Jums jau rašėme apie mažiukus Tupizos toritos ir didžiulius spalvingus Kočiabambos autobusus. Linksmi jie, tai dar pakartojame :)


Maistas

Dažniausiai - paprastas ir sunkus. Valgo mėsą: kiaulieną, avieną, jautieną, lamą ir vištieną, bulves, kukurūzus, bolivines balandas, vietinius kibinus - saltenjas ir pupas.

Valgėme daug vietinio maisto, per tris savaites nė karto neturėjome namų su virtuve. Paprastose vietinių valgyklose, nepykit, boliviečiai, bet maistas ne kažką - blankus, nuobodus, be prieskonių.

Kartą patys buvome durneliai. Sušių matai Bolivijoje panorėjome. Ir gavome. Su atšildyta žuvimi ir krabų lazdelėmis :)

Bet valgėme ir puikių patiekalų! Mums patiko lamos mėsa, PUPOS!, ožkų sūris, bolivinės balandos bent kokios 5 rūšys, avižiniai blynai, blynų tortas ir tokia pat, kaip paveikslėlyje ant sienos - lazanija! :))))


Šviesoforai

Mus sužavėjęs išradimas - šviesoforai rodo kiek laiko dar degs viena ar kita spalva. Ir visiems aišku.


Automobilio pypynė

Spėjame, kad, jeigu neveikia automobilio pypynė, bolivietis jo nepirks. Nes čia tiek pat reikalingas daiktas kaip vairas ar ratai. Net lempos ar valytuvai ne tiek reikalingi.
Pypina jie visur ir ištisai. Tik prie mokyklų ir ligoninių matėme susilaikyti perspėjančius ženklus.
Žinoma, su Indija šioje srityje niekam nesilyginti :)


Aptarnavimas ir paslaugos

Greitai reaguoja ir komunikuoja. Viešbučiai nepriekaištingai švarūs. Aptarnavimo, grožio, sveikatos paslaugų kokybė gera.
Daug geriau už pasipūtusius tinginius čiliečius!


Unikalūs architektūriniai sprendimai

Žiūri žiūri, bandai suprasti. Ale keista, baisiai keista...


Darbų sauga

Ir taip tikrai ne vienoje vietoje matėme.


Labai religingi

Namuose, mašinoje, kioskelyje ar net muziejuje rasite altorėlį ar bent kokį šventą daiktelį.
Mūsų šalyje naujus automobilius žmonės "laisto", o čia dažnai kunigas šventina.
Pietinėje šalies dalyje Dakaras yra labai labai netoli švento dalyko.


Elektra

Mūsų mėgstamas numeris :)


Čiolitos

Šias moteris Bolivijoje pamatysite iškart ir matysite visur.
Tai vietinės aimarų genties moterys, dėvinčios tradicinius rūbus - margus, sunkius sijonus iki kelių, dažniausiai basutes, į dvi ilgas kasas supintus plaukus dengia katiliukas ar vasariška skrybelė.
Turtingesnės būtinai segės aukso auskarus ir apsirengs nėrinių palaidinę. Istorijos pasakoja, kad 20 a. pradžioje laivais atplukdyta didelė partija katiliukų - skrybėlių geležinkelius tiesusiems darbuotojams. Bet vyrų galvoms tos skrybėlės buvusios per mažos ir apsukrūs prekeiviai turguose jas išpardavė vietinėms moterims. Lygtai vaisingumą žadėdami ar neva Europines madas pristatydami. Katiliukai "lipo" ir jais kaimiškai gyvenančios moterys puošiasi iki dabar.

Beje, nuotraukose pamatysite ir dar vieną nedalomą pietų Amerikos moterų palydovą - nešulį ant pečių. Margo, spalvingo audinio nešynėse ant nugaros telpa viskas - ir pirkiniai, ir, dažniausiai, vaikai. Vaikišką vežimėlį čia labai labai reta pamatyti. Dažniausiai vaikučiai užauga mamoms ant nugaros. Vaikai visada šalia - ir dirbant. Vyriškiai su nešuliais - retas reginys. O su vaikais ant pečių neteko nė vieno pamatyti.

2006 m. Bolivijos Prezidentu išrinkus aimarų genties palikuonį Evo Morales, į genčių ir tuo pačiu, čiolitų kultūrą, kalbas, papročius visuomenė pažiūrėjo kiek pagarbiau, nei ilgus dešimtmečius iki tol.


Politika

Panašu, kad 2019 m. rudenį per pietų Amerikos žemyną perėjo politinė karštinė. Kam temperatūra užkilo labiau, kam mažiau, bet neaplenkė ir Bolivijos.
Nuo 2006 m. prezidentavęs Evo Morales vertintas kaip nemažai žemiausiems gyvetojų sluoksniams padaręs vadovas: nuo geriamo vandens tiekimo projektų kaimiškoms vietovėms iki švietimo ar mokesčių keitimo iniciatyvų.
Bet, 2019 m. lapkritį Prezidentas Morales, apkaltintas grubiais naujų laimėtų rinkimų rezultatų klastojimais ir pažeidimais, riaušių kurstymais. Po protestų ir demonstracijų, atskleistų jo vyriausybės begėdiškos korupcijos atvejų, gavo politinį prieglobstį ir pabėgo į Meksiką, o vėliau Argentiną. Šiuo momentu trapi situacija atrodo stabili.


Kalbos

Valstybinės kalbos šalyje net 4: ispanų, ketčujų, guarani ir aimarų - šios gentys šalyje didžiausios. Viso šalyje gyvena daugiau nei 40 mažų genčių, beveik visos jos turi savo kalbas. Daugelis jų gyvena kalnuose ar džiunglėse panašiai kaip jų protėviai gyveno prieš šimtus metų. Be vandens ar nuotekų, ganydami gyvulius ir augindami vaisius ir daržoves. Įsivaizduokite, kiek jie turi savų papročių, prietarų ir ritualų.


Teisininkai

Jau Tupizoje pastebėjome labai daug iškabų su užrašu "Abogado" (suprask - tesininkas, advokatas). Kartais boliviečiams reikia teisinių paslaugų rimtiems teisiniams ar turto klausimams, kartais - karštų pietietiškų širdžių šeimyniniams ginčams spręsti. Ir ne ką rečiau - tiesiog kažkokiam dokumentui parašyti. Kodėl? Statistika teigia, kad 2006 m. net 16 proc. gyventojų buvo neraštingi. Dabar - 8 proc., aišku, daug daugiau mergaičių, nei berniukų.


Prekyba

Mažmena ir grynieji klesti. Kaip ir daug kur Azijoje - turi staliuką ant šaligatvio - štai tau ir kavinė.

Čia mobiliai gatvės parduotuvei labai populiarus įrenginys - karutis. Mano gimtinėje 'točke' vadinamas.
Kartais šalia prekių mamos ir vaikus įsisodina. Vis ant nugaros nešti nereikia.


Kelio kūgiai

Šiuo tikslu boliviečiai dažnai naudoja panaudotas automobilių tepalų statines. Nieko nereikia pirkti ir nebaisu, jeigu įvažiuos. Beje, jų dangčiai tarnauja kaip laikini ženklai.


Bolivinė balanda

Kodėl balanda? Tikriausiai todėl, kad augalas biologiškai giminingas. Lietuvoje šios kruopos dar vadinamos kynva, kvinoja, kinua ir pan.
Pasaulyje ji vertinama kaip vienas super maistų, šalia čia sėklų, Kale lapinių kopūstų ir dar velniai žino ko. Už ką vertinama? Nes mineralų ir proteino turi panašiai kaip mėsa, jos žemas glikeminis indeksas - tinka diabetikams. Ir dar 100 kitų naudų. Skanaus :)


Summa summarum

Patiko mums ši šalis. Mūsų įspūdžiai čia geresni, nei rašo dalis kitų keliautojų. Taip, gyvenimas ne prabangus, vargelio daug, šiukšlių irgi daug surinkti reikia, bet ir geresnį gyvenimą kurti vietos yra daug. Mums patiko, kad žmonės darbštūs, stengiasi ir turizmo dar neišpaikinti.
O gamtos turtai - pasakiški!

Buena suerte, Bolivija!



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.