Šiandienos pramogą teko perkelti 2 kartus, nes labai jau nedraugiški buvo orai, netgi pavojingi. Daug lietaus šiame regione grasino potvyniu, o dar baisusis vėjas. Laimei, mums dar užteko dienų - viskas pavyko!

Mašina monstras tikrai daro įspūdį - važiuoja bet kur. Turėjome progą tuo įsitikinti, kai gerą pusvalandį šis modifikuotas džipas mus vežė vingiais kalnais iki vietos. Nors, teisybės dėlei, reiktų patikslinti - važiuoja beveik bet kur. Mūsų vairuotojas - pusamžis Jon, papasakojo istoriją - kartą pavasarį jam įprastą kelią sutrukdė nauja upės vaga (čia taip labai normalu) ir Jon nutarė ją pervažiuoti savo didžiuoju džipu. Nes kitu atveju jam būtų tekę namo beveik 300 km važiuoti - kito kelio nebuvo (čia irgi taip normalu). Deja deja... upė pasitaikė rimta ir Jon'o mašina toje upėje paskendo. Draudimas irgi nepradžiugino - nemanė, kad Jon elgėsi gerai ir nieko nekompensavo. Taigi tie sutaupyti 300 km jam kainavo apie 100 tūkst. JAV dolerių.

Alvydas demonstruoja kokiais smagiais antbačiais pasipuošę eisime ant ledo. Labai šaunus daiktas ir labai tokius spyglius norėjome čia atvykę nusipirkti, deja! Nė vienoje parduotuvėje jų nebuvo - išpirkti. Tai jofana - atvežkite dar! Kaip galima sezono viduryje pritrūkti?! Parduotuvių kabyklos lūžta nuo striukių ir megztinių. Bet koks 90% turistų atvyksta į Islandiją jau su megztiniu ir striuke. Bet tie patys 90% turistų atvyksta neturėdami spygliuotų antbačių ėjimui per ledą. Sunku suprasti tokį trumparegiškumą, kad parduotuvės lentynos turėtų lūžti nuo tokių prekių, kurių prašo kas antras pirkėjas, o ne nuo tokių kurios tik renka dulkes.

Vairuotojo - gido prašymu rikiuojamės po du ir vorele krypuojam iki iš tolo lede matomos angos. Ten ir mūsų tunelis.

Oho! Iš nuostabos atvimpa smakras ir bėgioja akys. Tunelio aukštis nuo 5 iki kokių 10 metrų, susidaręs jis natūraliai, o įvairi ledo spalva priklauso nuo jo amžiaus, kaip greit jis šalo ir kiek priemaišų į jį pateko.
Pasivaikščiokim kartu.

Ledo tuneliai kiekvienais metais vis kitur. Vietiniai tyrinėja, kur kiekvieną žiemą susidarys koks tunelis, ir jeigu jo tvirtumas leidžia, ten ir veža turistus žvalgytis. Taigi jeigu buvote viename, kitais metais to paties nepamatysite - ploną tunelio stogą vasarą saulė visai ištirpdo ar bent tiek, kad jame jau nebesaugu.

Išėjimas iš šio tunelio. Pavasariop čia prasidės tirpstančio ledo upelis, į kurį transformuosis ir visas tunelis. Tolumoje - vieno atspalvio pilkuma - žiemiškas dangus.

Kaip ir pridera, parodome ir tikrąjį vaizdą - su visais turistais. Vienu metu tunelyje buvo ~250 žmonių. Visi grupelėmis lėtai judame numatytu maršrutu ir vienoje vietoje neužsibūname per ilgai. Ir taip čia visą dieną. Konvejeris.

Išėje pastebėjome ledynu pareinančią grupę. Smagu. Esame kartą vaikščioję ant ledyno ir sakome, kad mums gana - daugiau jų nebetrypsime. Bet tuo pačiu - pavydu, tikrai. Labai unikalus užsiėmimas.

Šioje išvykoje praleidome beveik visą dieną. Pačiame ledo tunelyje - apie 1 val.
Perkėlė 2 kartus. Turą pirkome iš Troll Expeditions. Mokėjome 95 eur žmogui.