Turint gerą pusdienį - šaunus haikas, kurio pradžia - šalia oro uosto.

Geriausia pradėti ties keltuvais ir tiesiai palei juos kilti aukštyn. Statoka, bet sausa. Niekur neskubant galima lėtai ramiai kopti.

Kalniukas - apgavikas. Kokius 6 kartus atrodė, kad jau tuoj, va jau ir viršūnė. Bet vis ne!

Gerai, kad kalniukas nedidelis - vos 441 metrai. Užlipam per maždaug valandą.

O viršuje - gražu! Tikrai gera vieta. Pastangų nedaug, o vaizdas superinis.

Randam užuovėją ir susėdam pietų.

Atgal eisime ne tuo pačiu keliu, o kitu - įdomesniu ir tolesniu.

Ėjimas fainas, bet tako nėra. Sekame kryptį pagal appsą, kur matome takelį. Oficialaus haiko nėra.

Varinėjam per akmenis, samanas, šlapynes ir šiek tiek sniego. Šiandien paprastais batukais, tai reikia pasisaugoti į kokias šlapias samanas nemurktelt, nes tada smagumo iškart sumažėtų.

Prieiname šlaitą. Juo turime nusileisti iki kalno balno (žema vieta tarp dviejų kalnų). Ir atrodo, kad pakliuvome į skersvėjų tunelį.

Užknisa tas vėjas, nu tikrai kartais verčia iš kojų gūsiai. Bet nėra musių :)

Nusileidžiam. Vienai ėjikei truputį "pramuša" ir pabando žmogus tą vėją sukapot. Nepavyksta. Pučia kaip pūtęs. Iš kuprinių traukiam rūbelius ir rengiamės, nes jau rimtai vėsiau.

Bet atsiranda takelis. Fainas, nesunkus. Pro ledinius ežeriukus.

Grįžtame pro jau pažįstamą miesto vandens rezervuarą ir savo sunkųjį kalną. Bėga nuo jo vandens upės, kriokliai marmaliuoja - sniegas sparčiai tirpsta.

Pereiname turbūt 20 srovelių - upelių. Vienas tikrai rimtas, teko atidžiai pažiūrėt, kur eiti.

Suprantame, kad jau ir haikas, ir diena, ir mūsų laikas Grenlandijoje į pabaigą.

Prie pamestų daiktų totemo paliekame ant kalno prieš kelias dienas rastą ėjimo lazdą - tegu pasitarnauja kitiems ėjikams.
Dėkingi.

Gerai prasivėtrijom šiandien.