Per visą laiką Grenlandijoje sėkmę minėjom dažniau, nei paprastai.
Pirma nesisekė, nes mūsų savaitę į Nuuką atplaukė net 4 kruiziniai laivai ir visas pramogų festivalis - visi laiveliai ir haikų gidai dirbo 120 procentų aptarnaudami pramogų išsiilgusius "kruizininkus".

Kai tik atvykus atšaukė vieną iš mūsų suplanuotų turų (dėl prakeiktų kruizinių tinginių) arba kai dvi dienas ištisai baisiai lijo - kalbėjom: "kaip gaila, nesiseka".
Vėliau, kai saulėtą, ramią dieną plaukiojome tarp gražuolių aisbergų arba grįžtant fjorde pamatėme banginį - "kaip čia mums pasisekė!".
Paskutinę kelionės dieną, kai iki tol dar nematytas vėjas vertė iš kojų, džiūgavom - kaip mums buvo gerai tos kelios gražios dienos: ir kai plaukėm, ir kai į kalnus lipom - viską nuveikėm, ką norėjom. Tikrai pasisekė!..

Aha. Tikriausiai tuomet išnaudojom visus rezervus, nes toliau sėkmė mums šypsojosi gintariniais dantimis.

Po paskutinės vakarienės (kiekvienos kelionės tradicija) užsukome į bariuką kokteiliui.
Tuomet žvairas sėkmės šypsnys pasireiškė emailu iš SAS - jūsų rytojaus skrydis atšauktas.

KAIP ATŠAUKTAS?

Paprastai.
Visiškai atšauktas.
At-šauk-tas. Vi-sai.

Po kelių minučių pasiekė nauji pranešimai - skristi namo teks gerokai ilgiau ir gerokai nepatogiau.

Vietoje Nuuk-Kopenhaga, nakvynės viešbutyje ir ryte skryduko į Kauną, susidėjo visas vojažas ir net be aiškios pabaigos. Nuuk-Reikjavikas-Frankfurtas-Kopenhaga ir tada liekame ant ledo, nes skrydis su Ryanair į Kauną jau išvykęs.

Na ką, taip tai taip. Atšaukėme viešbutį Kopenhagoje, išnaršėme visas alternatyvas ir susidėjome galimybes pasiekti namus, bet nutarėme, kad dabar užsakinėti būtų per anksti.
Susitaikę su realybę nutarėme investuoti į dar po kokteilį ir linksmai prisiminėm panašią istoriją iš Naujos Zelandijos, kai patvinusi upė nuplovė pagrindinį salos tiltą, o kartu ir mūsų sklandžius planus išskristi į Argentiną.

Smagu būtų sakyti, kad naujasis planas atsisveikinti su Grenlandija mums pasisekė ir sklandžiai pasiekėme namus. Deja.

Ryte sulaukėme dar porcijos naujienų - jūsų skrydis, spėkite, ogi VĖL ATŠAUKTAS! Pasirūpinkite nakvyne, nes šiandien tikrai niekur neskrisite.
Atšaukta ir diduma kitų tos dienos skrydžių dėl itin stipraus vėjo. Aha...

Kadangi jau beveik sėdėjome ant lagamino - susipakavę ir pasiruošę išsikraustyti, supratome, kad lygiai tokioje pat padėtyje dabar daugiau nei 200 kitų SAS ir nežinia net kiek kitų kompanijų keleivių.
Teko bėgti į registratūrą už kokių 300 m., kad užsitikrinti nakvynę. Juk nesinorėtų tiems rekordiniams vėjams su lietum ošiant likti be pastogės :) (nes oro uostas rodė, kad atvykstančių vietinių mažų skrydukų tai yra).

Taigi, po dar keletos pasikeitimų, kantriai laukiame išvykimo. 29 val. vėliau, nei planavome. Planą kaip pasiekti Kopenhagą turime, o tada jau spręsime kaip toliau. O pasirinkimai tokie prasti...

Man berašant šiuos žodžius yra 18.40 val. ir už lango saulė žeme ritinėjasi. Nei lietaus, nei vėjo. Jau geriau ta žemė su dangum maišytųsi...

Galų gale Lietuvą pasiekėme. Turėjome antradienį 11 val. grįžti į Kauną, trečiadienį beveik 17 val. nusileidome Vilniuje. Nusikalę, naktį beveik nemiegoję, išleidę nenumatytą 1500 eur ir stabtelėję Islandijoje :)

Pagaliau parskridus, buvo labai didelis noras kuo greičiau grįžti namo. Deja, Vilnius - Kaunas kelias dasidėjo prie mūsų išbandymų iš peties! Per patį piką lyjant lietui riedėjome iki namų dar apie 2,5 valandos. Vyšnia ant torto buvo kamštis prieš Kleboniškio tiltą.
Bet tas gėris, kai peržengi savo namų duris, viską nunulina ir mes apsikabiname - skelbiame kelionės pabaigą.