- O čia tikra nuotrauka?
- Aha. Čia mūsų, - šypsena iki ausų.
- Jokių filtrų.

Patiems sunku patikėt, kad taip gerai :)

Po kelių niūrokų arba vienos spalvos laukai-kelias-dangus dienų, pusryčius valgėme su atsargiu optimizmu, nes kaip ir giedrėja... Lyg tai ten ir saulė nori lįsti?..

Nesitikėjome tokio gėrio šioje kelionėje. Ir taip mums viskas gerai ir fainai. Jeigu oras toks, kad galime eiti į lauką - super, jau viskas gerai, varom.

Tikriausiai mūsų nuolankus kuklumas sujaudino islandiškų orų valdytojus ir mums padovanojo saulėtą dieną. Planas buvo pavažiuoti toliau į rytus, link mums pirmą kartą Islandijoje velniškai patikusios vietos - juodo lavos smėlio Stokksnes paplūdimio. Važiavimo daug - į vieną pusę beveik dvi valandos, taigi kažkiek nerimo buvo, juk sniego ir vėjo čia matėme dosniai.

Saulė veikia kaip superinis greitintuvas, taigi mudu susiruošiam staigiai. Kad nė minutės neprarasti, nes ką žinai, kiek gėris tęsis. O tęsėsi VISĄ DIENĄ!!!

Važiavome sausu, gražiausiu keliu, dangus beveik giedras, saulė spigina, pakeliui tai čia, tai čia kokia mašina nuslydusi palikta - rojus :)

---

Fjallsárlón ir Fjallsjökull ledynai (viewpoint ir Glacier Parking)

Pirmas sustojimas - pažiūrėti į Fjallsjökull ledyną. Prie jo ir ežeriukas, bet čia aisbergai neplūduriuoja - viskas sukaustyta šalčio.
Visai šalia - kita stotelė, kuri vadinasi 'Fjallsárlón Glacier Parking' iki jos gali nueiti. Kodėl čia du skirtingi pavadinimai - nepasakysim, bet verta abi vietas pamatyti.
Saulėta diena - pati geriausia lankyti ledynus - saulei kaitinant jie tirpsta, tada garsiai skilinėja, lūžta, poška - grėsmingai skamba.

Labai įdomus vaizdas gaunasi ledyną fotografuojant priartinus - lyg akvarelės piešinys.

---

Jökulsárlón ledyno lagūna (Jökulsárlón Glacier Lagoon)

Antras sustojimas - populiarioji Jökulsárlón Glacier lagūna. Apie 15 min kelio. Kodėl čia kitaip? Juk saulė čia tiek pat šviečia. Turbūt atsakymas - pačiame vandens telkinio pavadinime - lagūna paprastai turi ryšį su jūra ar vandenynu, t.y. vanduo maišosi ir todėl neužšąla. Pastebėsiu, kad čia žymiosios mokslininkės Jūratės teorija, taigi nebūtinai reikia tikėti. Mums ši atrodė tokia pakankamai tikėtina, kad kitų neieškotume.
Čia aisbergai plūduriuoja visus metus. Tik kai buvome vasarą, jie buvo gerokai didesni. Aišku, nes saulė tada jau kelis mėnesius darbavosi šildydama ir tirpindama.

Matosi, kad entuziazmą kartais nepavyksta suturėt, prasprūdo džiaugsmas žmogui.

Gražuolis ledo deimantas.

Centre - ypatingas aisbergas. Su juoda juosta. Islandai pasakojo, kad toks ledas susidaro, kai prie ledyno išsiveržia ugnikalnis ir viską nukloja juodų pelenų sluoksniu. Kažkada ugnikalnis nurimsta ir vėl viską užvaldo ledas. O kai kažkada toks gabalas atskyla nuo ledyno, matome dryžuotus aisbergus.

Būtume čia ir būtume. Bet mūsų šiandien laukia kita vieta, turime paskubėti. Dar užsuksim grįždami ;)

---

Stokksnes paplūdimys

Atvažiavom!!! Ir saulė kartu, niekur nedingo. Ir vėjo dar labai daug, bet čia kitaip nebūna. Šiandien kaskart prisimenam islandišką taisyklę - laikyk dureles, kai jas atidarinėji, nes vėjas gali nuplėšti. Ir čia ne juokas ir ne kiek neperdeda. Laimei mūsų ekipažo vairuotojas islandiškų vėjų jau vėtytas ir mėtytas, tai visada protingai pastato mašiną. Pavėjui dureles būna labai sunku atsidaryti, na, bet tikrai nenuplėš.

Kadangi aišku, kad oras tikrai nesuges, einam į senai lankytą Vikingų kavinę kokio skanaus kofeino paragauti ir už parkingą susimokėti.

Nuo kavinės paeiti reiks apie pusvalandį, bet kai toks prizas prieš akis, atrodo, kad daug greičiau ateinam. Kapišonų nusiimti nevalia, nes nežinai kaip tvirtai tos galvos laikosi (ypač mano), tai jau geriau nerizikuoti :)

Vėjas kelia, neša juodą smulkų smėliuką, kaip adatėlės į veidą kerta. Juda visas smėliukas paviršiuje, tai akims atrodo, kad visas paplūdimys lėta slenka. Keistas jausmas.

Atsižiūrėjom, atsivaikščiojom, smėlio atsivalgėm :) Važiuojam namo.

Nors akimis ryjam tokius nuostabiausius peizažus, ateina laikas ir kažką rimčiau užkąsti.

Geriems pietums išsirenkame vertą vaizdą. Į ką gi daugiau šioje šalyje žiūrėti, jei ne į dar vieną ledyną :) Žemėlapyje nesupaisiau į kurį mes čia atsisukę, bet ir nebuvo svarbu. Sėdėjome prašmatniai - netgi mašinos dureles atsidarę - šilta ir jokio vėjo. Mandriau sumuštinį kaži ar kada valgysi :)

Spėkite, ar grįždami dar kartą stojome prie Jokulsarlon lagūnos? Na na? Aišku, kad stojome!!

Reikia gi patikrinti - tokią saulėtą dieną gal koks naujas didelis ledkalnis atskilo?! Regis naujų didelių neatskilo, bet ir į tuos ryte matytus visvien smagu paspoksoti.

Sėdi sau žmogus. Atostogauja.

Kaip mažam šuneliui reikia suryti viską, ką šeimininkas įdėjo, taip ir mums reikia sužiūrėti visus aisbergus, kol dar yra dienos. O ši puiki diena buvo kažkur trijų dienų ilgio!

---