Pagrindinis keliautojų magnetas Bolivijoje - didžiulė, balta Uyuni druskos dykuma.

Dauguma keliautojų renkasi 3-4 dienų kelionę po Eduardo Avaroa Nacionalinį Andų floros ir faunos rezervatą ir Uyunio druskos dykumą. Mudu pasirinkome kitaip, nes nenorėjome 2 ar 3 naktis miegoti ~4 km aukštyje. Nepamatėme keleto gražių vietų, bet ką padarysi.

Mudu į Uyunį keliavome 2 dienoms, su viena nakvyne.

Ryte išvažiavome iš Tupizos ir, neilgai trukus, prašiau mūsų vairuotojo Luis sustoti, nes pakelėje - Didžiuliai žydintys kaktusai!!!

Per metus šie augalai paauga 1 cm. Aš per savo metus užaugau 162 cm. Tai galite pabandyti atspėti, kiek metų šiems milžinams.

Pamenate ALMA antenų lauką? Radome labai panašų kaktusų teleskopų lauką :)

Vakar taip norėjome sutikti žydinčių kaktusų, o šiandien mūsų norai pildėsi su kaupu!

Šios uolos pavadinimą galite atspėti patys.

Pietų sustojome 3970 m. aukštyje. Ten nei eiti, nei valgyti nepaskubėsi :)

Bet vietinėms gyventojoms viskas puikiausiai. Lamos ir bėgioja, ir kiečiausią žolę laimingos peša.

Uyunį pasiekėme apie 16 val. Šis miestas mūsų galva yra Bolivijos gėda. Nebekartosiu, ką jau rašėme, bet antras įspūdis buvo dar blogesnis, nei pirmas.

Neplanavome, bet taip jau susidėjo dienos, kad Uyunyje esame per mano gimtadienį :)

Šia proga pasirinkome geresnį viešbutį. Yra ir paprastesnių, pigesnių. Tik ten kambariuose po 4 loveles - nežinia kokį kaimyną gausi ir sako, kad naktimis būna tikrai šalta.

Druskinis viešbutis gretimame Kolčiani kaime. Tai viena iš atrakcijų turistams - viešbučiai, kur viskas iš druskos: sienos, baldai, dekoracijos, ir t.t.

Mūsų puslapio viršuje matote skaičių 360° - ten galite pamatyti daugiau druskos viešbučio ir pačios dykumos nuotraukų.
Spėkite, ar bandėme palaižyti sienos, kad įsitikintume, jog jos tikrai iš druskos? :)

Kuprinės padėtos, šlepkės ant kojų, vandens turime.

Na ką, varom į druskos dykumą?

Pro Boliviją Dakaro ekipažai važiavo 5 kartus, keturis kartus iš jų pro Uyunį. Paskutinis Dakaras druskos dykumą aplenkė, nes kai čia daugiau vandens, automobilio elektros sistema ir kitos greitai išeina iš rikiuotės. Šiuo metų laiku važiuot per visą Uyunį - iškart goodbye mašinai. Čia Jums pasakoju, kaip aš supratau mūsų vairuotojo Luiso pasakojimą ispaniškai.

Uyunio dykuma -10.000 kv.km ploto. Panašiai kaip 10 mūsų Labanoro girių.

Kiekvienu metų laiku čia pamatysite kiek kitokį vaizdą. Dabar dykumoje yra vandens, taigi galime žaisti atspindžiais.

Dykumoje sulaukėme saulėlydžio.

Atsisveikinau su savo 38 metais. Puikūs jie buvo. Puikūs puikiausi :)

Saulei nusileidus oras sparčiai atšąla. Važiuojame į viešbutį.
Turėjome visą laiką iki 4:40 :) Tada žadintuvas kels žiūrėti saulėtekio. Norėtume pamiegoti, bet juk ne kasdien tokia proga pasitaiko!

Rytas čia turbūt šaltesnis, nei ši žiema Lietuvoje. Mašinos termometras rodo +5° C. Stebime kaip blykšta žvaigždės ir šviesėja juodas dangus. Fainas rytas :)

Neilgai trukus pasitikau pirmą savo trisdešimt devintų metų saulę :)

Graži 39 pradžia. Įdomu kas bus toliau? ;)

Turbūt visą valandą kvailiojome žaisdami perpektyva. Manytume, kad pasiekėm savo "fotkių rekordą" :)

Nors dieną tik apie 17 šilumos, bet saulę jaučiame ne tik virš galvos. Ji labai gerai atsispindinti nuo baltutėlės druskos. Kremas nuo saulės ir akiniai - čia reikalingiausi daiktai.

Na ir atsiveikinimui su druskos rojumi - mažytukas, mielas Lamų ir druskos muziejus :)

---