Kai pasakiau Alvydui, kad sekantis miestas, kur toliau keliausime vadinasi Kočiabamba, jis labai smagiai juokėsi :)
Lietuviškai šis pavadinimas skamba tikrai juokingai. Ir pažadam, čia ne paskutinė 'bamba', kurią aplankysime savo kelionėje.
Kočiabamboje gyvena beveik 700 tūkst. gyventojų. Miestas neaukštai, tik 2600 m. virš jūros lygio - jautėmės gerai.
Patys boliviečiai Kočiabambą vadina šalies širdimi. Gal kad beveik šalies centre? Gal dėl kitų priežasčių?
Pasidalinsiu mūsų spėjimu:
- čia labai fainas klimatas - visus metus šilta ir drėgna, bet ne per daug;
- maistas, paslaugos kainuoja ne daug,
- iš bet kur mieste matyti gražuolis Cerro Tunari kalnas :)
Miestas didelis ir gražus. Ir vėl esame teigiamai nustebinti - švaru, daug medžių ir gėlių, vis prieiname parkelį ar gražią aikštę.
Didžiausia miestelio įžymybė - 33 metrų aukščio Kristaus statula, žiūrinti į miestą nuo kalno. Panaši į žymiąją Rio de Žaneiro statulą, tik dar didesnė.
Neaplankėme mes jos dėl trijų priežasčių: miestui daugiau naudos būtų tuos šimtus tūkstančių į šaligatvių atnaujinimą investavus. Antra - nedraugaujam mes su dievais ir, galiausiai, sako ten piktavaliai yra turistams pasiūlę kišenes ištuštinti.
Sygic travel nuotrauka.
Tačiau svarbu paminėti, kad mieste daug vaikščiojome pėsčiomis, niekur nekilo jokių problemų, nesutikome kreivų žvilgsnių ir jautėmės saugiai. Beje, ir su taksi smagu pavažiuoti - bet kur kaina iki 4 eur - Net Taksistai Nebandė Apgauti!!!
Teisybės dėlei paminėsime, kad ir čia stebuklų nėra. Turtingesni namų tvoras spygliais ar spygliuota viela juosia, kai kur ir Buenos Airėse matytą - įmūrytų šukių metodą taiko.
Bet čia labai dažnai pasistengia ir tas vielas gėlėmis apaugina. Piktavaliams nelengviau, bet keliautojo akiai vaizdas visai kitas.
La Cancha turgus
Kočiabamboje yra didžiausiais pietų Amerikoje turgus po atviru dangumi. Ėjome pamatyti. Čia įprasta gatvėje pasidaryti savo parduotuvę ar kavinę, taigi aiškios ribos, kur tas turgus prasideda kaip ir nėra. Tačiau einant arčiau jau kelis kvartalus prekyba gatvėje vis intensyvesnė. Kaip galite įsivaizduoti, nusipirkti galite Visko!
Kurios spalvos pageidausite, damos? :)
Didelių maisto prekių (ala Maximų) rasite ir čia, bet didžioji dalis gyventojų tradiciškai apsiperka turguose.
Auksinė taisyklė bet kokiame turguje pasaulyje - nežioplinėkite. Taip ir darėme, bet niekur nejutome nereikalingo dėmesio. Visi užsiėmę savo reikalais, niekas mūsų nekalbino ir nieko nesiūlė.
Kukurūzai ir bulvės - du iš penkių pagrindinių maisto produktų ant boliviečių stalo.
Plaza de Armas
Žymiausia miesto aikštė. Poilsiauja šeimos su vaikais, senukų porelės, skanėstų gauna balandžiai. Ramu ir gražu.
Dauguma įspūdingiausių pastatų - kolonijinių laikų. Ir panašu, kad čia tų ir naujųjų laikų istorija gražiai gyvena kartu.
Autobusai
Autobusai - ryškūs, margaspalviai, tiuninguoti ir kiekvienas netgi vardą turi!
Nėra benamių šunų
Kočiabamboje kiek nustebome, nes jau buvome įpratę visur kitur pietų Amerikoje juos matyti gatvėse.
Automobiliai
Mašinų daug ir yra visokių: ir naujų, ir senų kledarų. Bet matėme ir keletą dailiai restauruotų VW vabalų arba 20 a. vidurio amerikietiškų sportinių mašinų. Man patiko ši geltona gražuolė.
Biblioavion - biblioteka lėktuve
Šauni iniciatyva paskatinti vaikus skaityti. Nebenaudojamame lėktuve įrengta biblioteka - vaikų centras, kur po mokyklos vaikai kviečiami pabūti, kol tėvai baigs darbus. O savaitgaliais laukia vaikų su tėveliais. Lėktuvai ir knygos! Čia man kaip Kalėdos :)
Išvados
Kočiabamboje matėme tik 5 žmones, aiškiai ne lotynų amerikiečius.
Į šį miestą užsukome, nes iš čia arčiausiai važiuoti į Toro toro nacionalinį parką. Džiaugiamės kelias dienas praleidę Kočiabamboje. Skaniai valgėme, mėgavomės šiluma ir gražiausiais augalais, jautėmės saugūs, gerai padirbėjome ir šauniai pailsėjome.
Rekomenduojam.
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)