Torotoro - Juros periodo parkas. 2 diena


Keli žodžiai apie miestelį

Gyvena 700 žmonių, dauguma iš turizmo. Ir viskas, viskas čia apie dinozaurus.

Alvydui patiko dieduko kepurė - labai panašią vežė dovanų iš Tailando. O diedukas mielai sutiko su juo nusifotografuoti. Alvydas rado naują draugą :)

Miestuke yra ir muziejus. Mažiukas, vietinio entuziasto per 15 metų sukauptos gėrybės, daugiausiai - įdomūs akmenys su fosilijomis. Ilgų metų ir geros sveikatos linkime tokiems - idėja gyvenantiems žmonėms.
Pralinksmino ir mažosios kasininkės - joms labai linksmas žaidimas visokiems užsieniečiams parduoti bilietus :)


Parko lankymo tvarka

Kaip jau pastebėjome Bolivijoje, jie visur stengiasi vietiniams sukurti darbo vietų. Kas iš principo nėra blogai. Taigi šiame parke nusipirkę parko įėjimo bilietus (~14 eur žmogui), eisite į agentūrą, kur pasirinksite savo norimas pramogas ir gausite gidą. Be gido į parką pakliūti draudžiama. Ir tai yra labai gerai, nes: pirma - vietiniai turi darbo, antra - žmonės yra gyvuliai ir neprižiūrimi greitai viską nutryptų ir išrinktų gabalais.
Mūsų aprašyti ilgesni turai kainuoja 50-90 USD maksimum 7 asmenų grupei. Jeigu norite pigiau - teks palaukti, kol susirinks grupė, jeigu galite mokėti daugiau - važiuosite vieni.
Kai kurie gidai kažkiek kalba angliškai, bet be ispanų kalbos žinių čia būtų sunku.


Vėžlių kapinės

Antra mūsų aplankyta vieta, kur veikia mažiukas muziejus - saugomos kalvelės, kur boliviečiai rado kelis šimtus jūrinių vėžlių kiautų.

Jau iš tolo stebina ryškiai raudona kalvelių žemė.

Negalėjome nesustoti prie didžiulių agavų. Drėgmės ir mineralų turtingoje žemėje jos tiesiog bujoja!

Apeiname muziejuką, sužinome kas šiose žemėse vyko prieš milijonus metų, kokių reliktų randa dabar ir einame į lauką - vėžlių kiautų žiūrėti.
Labai linkime šios šalies mokslininkams gero finansavimo ir kad vertingi radiniai neišvažiuotų į muziejus galingose šalyse, o liktų čia ir skatintų turizmą. Ir kad šis muziejytis vieną dieną būtų didelis, turiningas ir plačiai žinomas.

Torotoro - paleontologų rojus! Šioje ~ 7 ha raudonos molingos žemės teritorijoje mokslininkai rado tūkstančius vėžlių kiautų. Sako, kad jie čia gyveno net prieš 500 mln. metų!

Raudona molinga žemė labai dėkinga visokiems reliktams saugoti. Kai kuriuos vėžlius čia rado puikiai išsilaikiusius, net jų natūraliai mumifikuotas galvas!
Su didele pagarba turėtume žiūrėti į šiuos Žemės gyvūnus, nes jie gyvena jau milijonus metų, labai nežymiai pakitę iki šių dienų!

Mes šiomis kalvelėmis vaikštinėjome po gero lietaus. Pristatome Jums naujausias jaunųjų paleontologų avalynės tendencijas.


Huayllas kalva

Norite pavaikščioti dinozaurų pėdomis?
Šiame parke tikrai pamatysite aiškių ir įspūdingų dinozaurų pėdsakų! Na truputį apgavome - jais eiti niekas neleis - reiktų šiuos turtus ir ateities kartoms išsaugoti. Bet tikrai bus įdomu!
Jūratė čia mokosi dvigubai - mūsų gidas Luis kalba tik ispaniškai, tai jai tenka vertėjos vaidmuo. Dvi dienas intensyviai mankština galvą :)

Paveikslėlyje matote vieną iš Pangėjos atsiskyrimo etapų ir mokslininkų duomenis, kur kokie dinozaurai gyveno.

Šiame parke rasti Juros periodo (paveikslėlyje - Jurrasic) keturių šeimų dinozaurų pėdsakai ir kaulų frangmentai: akilozaurų, teropodų, sauropodų ir orthropodų. Trys šeimos - vegetarai, tik teropodai mito mėsa. Jie buvo bene žymiausių dinozaurų pasaulyje - tiranozaurų protėviai.

Visame parke yra daugiau nei 2500 dinozaurų pėdsakų. Žemiau matote, kur kažkada pražygiavo ankilozauras.
Tik kiek gaila, kad po naktinio lietaus pėdsakuose telkšo vanduo.

Alvydas "matuojasi" vidutinio dydžio, t.y. jo ūgio, teropodų šeimos dinozauro pėdsaką.

Gaila, bet daug pėdsakų sunaikino vanduo ir erozija. Prisidėjo ir žmonės. Ir dabar atsiranda durnių turistų, kurie dėl nuotraukų trypia ir gadina senovinių gigantų palikimą.

Čia praėjo didysis (apie 30 m. aukščio) sauropodas.


Torotoro kanjonas

Pramogos tęsiasi! Einame pamatyti kanjoną. Lūkesčiai nedideli - matėme kelias fotografijas internete, atrodo neblogai. Na bent jau porą valandų vaikščiosime - puiku.
O kad mes būtume žinoję, kas laukia!..

Luisas perspėja, kad deja iki vietinės įžymybės - Vergel krioklio negalėsime nueiti. Jau porą dienų lyja, o šiąnakt ypač smarkiai, taigi negalėsime saugiai pereiti per upę - joje labai daug vandens. Ką darysi, sutariame, kad rizikuoti nusisukti galvas šiandien nenorime :)

Pradedame leistis žemyn link kanjono ir pirmiausia ateiname platų krioklį, vadinama Gamtos teatru. (Jūratei labai primena blynų tortą). Šiandien vandens nedaug, bet matome, kad kartais čia jo būna gerokai daugiau.

Nepamename, kaip vadinasi ši uoliena, iš kurios vanduo suformuoja įdomiausius kūrinius. Pavyzdžiui šis gamtinis tiltas.

O kokia čia įdomybė! Vanduo ir čia gerai pasidarbavęs - stebimės nauju šedevru.

Na ir pagaliau, matome, kad žingsnis po žingsnio artėjame prie kažko labai... įspūdingo?!

O taip! Fantastiškas 350 m. gylio kanjonas!!!

Padarytas puikus apžvalgos tiltelis. Spoksojome į kanjono sienas, klausėmės apačioje gargaliuojančios upės ir taip džiaugėmės, kad čia atvažiavome! Ypač, kad pataikėme, kol ši vieta nesugadinta masinio turizmo.

Su Luisu pasidaliname mintimis, kokias atrakcijas ar pramogas čia dar galima organizuoti. Papasakojame savo patirtis ir nuotykius iš Naujosios Zelandijos. Šaunių minčių turi vaikinas, linkime didelės sėkmės!

Einame toliau ir, pamatę laiptelius žemyn į kanjono gilumą, norime jais paeiti žemyn. Mat iki šiol žygiavome kanjono viršutiniu pakraščiu. Luisas perspėja, kad iki upės eiti neverta - čia viso 900 laiptelių, nes krioklio visvien nepasieksime. Aha, gerai, gerai, bet bent 300 paeiti galime? Galime :)

Nulipame greitai, atgalios - ilgiau... Čia beveik 3 km aukštis. Bet ilgai neužtrunkame, akys pilnos džiugesio matyt ir plaučiams padeda :)

Tiesiu takeliu,
su kuprine ant pečių,
einu pamažu
savo laimę sutikti :)



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.