Grįžtame į Ayers Rock kurortą. Čia visko daug: viešbučių, turistų, autobusų, turų, musių, karščio...
Visas miestelis - monopolis, taigi jeigu nepatinka 140 eur už 14 kv.m. kambarį su bendrais tulikais ir dušais (lauke) mokėti, galite ir palapinėje ar mašinoje miegoti. Arba kaip rusai sako: pohodi po bazaru... :)
Nelabai patiko mums tokia kaina, bet kai pajutome tą karštį ir oro sausumą savo kailiu... nebeburbėjome ir iš kondicionuojamo kambario lindome tik būtinais atvejais.
Oro drėgmė ten verta keletos sakinių. Naktį atvėsus oras drėgnesnis - iki 22 proc., o dieną sausėja iki vos 9 proc. (Palyginimui: lėktuve oras paprastai 2-3% drėgmės, suomiškoje saunoje - iki 25%, dažniausiai mūsų namuose ~50%). Mano organizmui toks karštis buvo labai sunkus, Alvydui - visai neblogai. Man labiau patinka drėgnas karštis, aišku, vėsus oras yra tobulas. Taigi kilome labai anksti - kol vesiau ir iki 9 val, jau dienos pramogas geriau nuveikti. Dienos karštį lindėjome kambarėlyje ir turėjome gražaus laiko darbui ir kelionės aprašymui.

Vakare nuvažiavom saulėlydį prie Uluru kalno pamatyti. Gražu.
Saulės apšviestas kalnas pasidaro ryškus ryškus, atrodo net oras aplink jį parausta.
Didelis raudonas kalnas viduryje niekur :)

Ir žmonių būrys. Čia jau ne Kings Canyon, kur tik tikrai norintys haikint ar toliau pravažiuojantys sustoja. Čia bujoja patogusis masinis turizmas. Paslaugų paslaugėlių!...
Norite pažiūrėti saulėlydį prie Uluru su taure putojančio ir užkandukais? Prašom! Pavežėsime nuo miestelio autobusu, nė 100 žingsnių žengt nereiks! Kiek? 85 euriukai plius dar 16 už Nacionalinio parko bilietą. Norite kitaip? Prašom! Motociklai, monstriški džipai, kupranugariai, segvėjai - važiuokit prie Uluru kaip tik norit, tik pinigėlių pasiimkit. Nenorit važiuot? Nebėda - sraigtasparniu nuskraidinsim!
Norit su grupe ir gidu ar su vietinių aborigenų pasakojimais? Saulei tekant? Leidžiantis? Viską padarys, jūs tik tų minėtų, pinigėlių, daugiau pasiimkit ;)

Mes rinkomės paprasčiausią variantą - apieti Uluru savo kojom.
Atvažiavome anksti ryte, saulei kylant - kad tik vėsiau būtų. Ėjome nuo Mutitjulu/Kuniya parkingo prieš laikrodžio rodyklę. Manome, kad pasirinkome geriausią maršrutą ir kryptį. Apėjome aplink visą Uluru akmenį. Tai bene didžiausias monolitas pasaulyje (todėl sakau - akmuo), du trečdaliai šio monstro - po žeme iki 5-6 km. gylio. Uluru ilgis - 3,6 km, aukščiausioje vietoje aukštis - 348 m. Palyginimui - Eifelio bokštas yra 24 m. žemesnis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Uluru ir už 50 km. esantis Kata Tjuta monolitas - vienas didelis akmuo.

Kaip minėjom anksčiau, vietinių aborigenų prašymai uždrausti lipti ant jiems švento kalno buvo patenkinti. Praėjome vietą, kur anksčiau turistai lipo ant uolos. Grandinės dar yra, bet visa zona aptverta tvoromis ir perspėjimais nelipti. Atrodo buvo įdomus lipimas, kalnas statokas, paviršius pakankamai lygus. Aišku, užlipus vaizdas nekažką - lygi dykuma į visas puses. Lyg negana to, kad uždrausta lipti, dar pakankamai didelę viso ėjimo aplink kalną atkarpą sudėlioti ženklai - perspėjimai, kad vietiniams ši akmenuota vieta šventa. Taigi, negalima toje zonoje fotografuoti. Jiems šie akmenys yra lyg jų šventi įrašai, kuriuos reikia tik vietoje žiūrėti ir negalima, jų atvaizdus kur kitur matyti. Aha...
19 amžiaus gale žmonės irgi bijojo fotografuotis, mat fotografija gali dūšią pagaut...

Ir va taip kokie 2/3 viso tako. Na čia jau nebeišlaikėm - gerbiam visokius tikėjimus, kuo norit, tuo tikėkit. O racionalus protas irgi yra gerai. Visi prognozuoja, kad turistų srautas į Uluru sumažės, t.y. pagrindinis vietos gyventojų, įskaitant ir pačius aborigenus, pajamų šaltinis. Ir galų galiausiai, jeigu taip baltieji galvoja išsipirkt indulgencijas už tai, kad beveik 200 metų skerdė ir engė vietinius gyventojus, gerai. Gal padės...

Kalną apeinam su ištikima atkaklių musių palyda ir kuo greičiau traukiam į savo kambarį. 9.30 val. ryto, 29°C.

Summa summarum
3 val.
13 km.

---

Kata Tjuta, Valley of the Winds (Vėjų slėnis)

Paskutinis rytas Ayers Rock - vėl kylam prieš saulę ir 45 min. lekiam į Kata Tjuta nacionalinio parko dalį. Nors dar nėra nė 7 val. ryto, saulė spigina į akis, kad ir akiniai nepadeda. Mano kantrybės likučiai tirpsta kaip "putodams sniegs... " Donelaičio "Metuose".
Na bent tikiuosi gražiais vaizdais tas vėjų slėnis pradžiugins. Gal net koks vėjas papūs! :)

Iškentėjus neįdomią atkarpą nuo parkingo iki pirmo šėšėlio jau smagiau - aplinkui keleto raudonų atspalvių paletės kalvos.

Ir takas visai įdomus vingiuoja, labai greitai priename lyg ir tarpeklį - antrąją apžvalgos aikštelę. Ir va čia, mieli mano, sukitės ir eikite atgal.

Matydamas mano entuziasmo stoką Alvydas siūlė: "gal sukam atgal?" Reikėjo vyro klausyt!! Bet tai kur tau, mes gi nepasiduodam! Einam visus 8 km, o gal ten dar gražių vietų bus. Nebuvo... :)

Toliau einant jau reiks patiems kažką susigalvoti, kad įdomu būtų. Kalnai tolsta, matomumas nuo karščio irgi prastėja, musių nemažėja, vėjo tik tiek, kiek po nosim išpūti. Žodžiu, pareidami apsikeitėm nuomonėm, kad be šio haiko mūsų kelionė būtų visai nenukentėjusi. Sveikatos gadinimas, kaip mano uošvienė kartais sako.

Summa summarum
2 val.
200 m. aukštyn
8,5 km trasa

---

Summa summa summarum

Spalio gale keliauti į Ayers Rock - jau negeras laikas. Geriau rinkitės vietinę žiemą ar ankstyvesnį pavasarį - bus vėsiau ir gal dar nebus musių.
Kokį įspūdį mums paliko ši vieta? Na, pasižymėsim paukščiuką, kad buvom, patys pamatėm.
Turbūt gražiausias Uluru kalno vaizdas yra iš toliau, prie pat nė nebūtina eiti.
Ar važiuotume dar? Oi ne.
Geriau dar kartą į Svalbardą. O važiuodami į oro uostą, dainavome:

---