Toliau mūsų kelias vedė į salos rytus - Tasmanų pusiasalį, kur praleidome tris tasmaniškiausias dienas.

---

Tessellated pavement (Mozaikinis grindinys)

Pasak geologų, šita pakrantė susiformavo per 20 mln. metų, prieš kokį 160 mln. metų. Visų šių įpjovų ir griovelių priežastys dvi: cheminė ir fizinė uolienų erozija.

Bevaikščiodami stebėjomės linijų tiesumu. Sumąstėm ir sąmokslo teoriją, kad čia turistų labui kažkas meistriškai bulgarke pasidarbavo :)

Vieta šauni, o turistų nedaug. Toliau vaikštinėjom po paplūdimį visiškai vieni. Panašaus grindinio atkarpėlių vėliau matėme ir kitose vietose, bet ne tokių tiesių linijų ir ne tiek daug.

Nuo šio grindinio toliau eina visa eilė uolų, olų, grotų. Viską apėjome, pamatėme, bet sekančią dieną viską matėme nuo vandens - gerokai įspūdingesniu rakursu, todėl čia atskirai neaprašysime ir sekančioje istorijoje įdėsime kelias fotografijas.

---

Plaukiame į Tasmano salą

Kažkada seniai, pamačiau labai fainą uolų nuotrauką. Greitai - kokia čia vieta? Aaaa... Tasmanija... Kažin ar kada pamatysiu. O va še tau - oi kaip klydau tą dieną nedrįsdama svajoti. O šiandien jaudulys kiek padidintas, nes pamatysim tas uolas!!!

Žodis kruizas man asocijuojasi su didžiuliu laivu, kur telpa keli tūkstančiai mėgstančių tingiau poilsiauti arba bijančių skristi. O čia toks tasmaniškas beveik asketiškas kruizas - be patogumų 40 vietų laiveliu.

Pasiruošimas tradicinis tokioms išvykoms - papasakoja:
- ką pamatysim tikrai: uolas ir ruonius;
- ką pamatysim, jei pasiseks: delfinų ar banginių;
- koks bus oras,
- norintys gauna imbiero tablečių nuo jūros ligos pykinimo;
- saugumo instruktažas ir apsirengiame specialius 'one size fits no one' kostiumus (vienas dydis, netinka niekam:) ), saugančius nuo vandens ir vėjo.

Pradžioje apipilaukėme populiariausias uolas, kurias vakar apėjome viršuje: Tasmanų arką, Pattersono arką, Velnio virtuvę ir Krioklio įlanką, įlendame ir į vieną grotą. Labai gražu! Laivelis manevringas, kapitonas jį suka ratu, kad visi pamatytų, būtų laimingi ir turėtų progų gražiai fotografuoti.

Plaukiant toliau kapitonas atkreipia mūsų dėmesį ir nukreipia laivą toliau nuo kranto - medžiojančių ruonių grupelę seka būrys paukščių - našarnikų, kurie greit sulesa, kas lieka nuo ruonių puotos. Bet pasirodo ne visi ten tokie - kaip naikintuvai į vandenį iki 140 km/val. greičiu sminga Australasian gannett (nepykit, neradau kaip lietuviškai).
Nepapasakosi čia, pažiūrėkit video.

Prieš kaukolę kaktos srityje šie paukštukai sukaupia riebalų, kad kiek sušvelnintų smūgius į vandenį, deja vyresni dažnai apanka - akys neatlaiko tokio spaudimo.

Grįžtam link kranto ir štai! Aukšti ir didingi bokštai! Turbūt spindžiu iš džiaugsmo :) Aukštesnįjį žmonės praminė Žvake, mažesnįjį vadina Totemu.

Laivelis vėl sukasi ratu, o šalia sėdinti pusamžė kinė vėl kyla ir inirtingai turbūt jau 350 selfį fotkina.
Kapitonas primena, kad toliau plauksime į įlanką link Tasmano salos ir įspėja, kad čia jau gausime rimto vėjo, taigi tuo pačiu ir rimtų bangų. Nebuvo rami diena plaukimui, bet gerai yra tai, kad didieji jūrų gyvūnai, atplaukiantys į šiuos šaltus vandenis, irgi labiau mėgsta maitintis tokiu oru.

Laivo priekyje sambrūzdis - kuprotojo banginio patelė su jauninkliu! Valio! Matome banginį!!!
Kaimynė kinė įspūdingai strykteli priekin, gal ir su banginiu selfį pagaus :)
Iškart prisimename pamokas iš Islandijos - šie gyvūnai paneria ir išneria įkvėpti. Tąkart gyvūnas kilo į paviršių kas 7 min. Šįkart yra ir mažylis, todėl turėtų kilti aukštyn dažniau. Kantriai laukiame ir žvalgomės, kur išners. Aišku, gyvūnai dideli, bet ir vandenynas didelis - nėra paprasta atspėti, kur išners ir atsidurti šalia.

Keletą kartų tikrai gerai matome išpurškiamas vandens čiurkšles ir kaip gražuoliai vartosi, kelnoja didžiulius pelekus. Visam laive toks susijaudinimas, kad ir didžiules bangas dauguma sutinkam su džiaugsmingu šūksniu! Ilgai tokiose bangose neišbūtume - daugelis žuvų šert palinktume (patikėkit, jau čia tai žinau, ką sakau :)), tai kol taip neatsitiko, kapitonas pasuka link kranto ir atsisveikiname su banginiais. Nuo čia iki Antarktidos vos 2500 km - arktiniuose vandenyse, kur ilga dienos trukmė, puikios sąlygos augti planktonui, kuriuo maitintis čia ir atplaukia vandenynų galiūnai. Kuprotuosius banginius pirmąjį kartą matėme Islandijoje, vos 50 km nuo Poliarinio rato. Švelniais milžinais juos islandai vadina.

Šį kartą ypatingai smagu, nes net nesitikėjome šių milžininų pamatyti - kelionės bonusas. Laimingi :) Nuotraukos ne mūsų, skolintos internete ir panašiausios į tai, ką matėme. Tuo metu mes džiaugėmės momentu. O galiausiai, šuduką tokiose bangose ir nufotkinsi...

Kaip ir bijojau, selfių ponios skrandis bangų nebeatlaikė. Bet ponia oriai nusivalė neperšlampamą kombinezoną, tik iki pat kelionės galo telefono jau nebetraukė, o nepajudinamai prisiklijavo prie savo sėdynės. Cha :)

Visiems apsispakajinus ir vėl susėdus lėkėme per bangas iki Tasmano salos. Sako ten 1642 m. pirmą kartą ir išsilaipino Abelis Tasmanas, kaip jau suprantate, jo garbei čia viskas ir pavadinta.
Salos viršuje jau kelis šimtmečius veikia švyturys. Toliau grožimės dolorito uolienų stulpais. Kapitonas pasakoja, kad ši uoliena pagal tvirtumą yra ketvirta žemėje. 

Ant uolų laimingi šildosi, į vandenį nardo ruoniukai. Pasak įgulos, čia jaunų patinėlių grupė, kurie auga kartu, kol subręsta ir pasiryžta kovoti su senais patinais dėl patelių bandos.

Laikas atgalios - pusvalandį varom per bangas susigūžę į apdarus ir kapišonus, styram kaip reikalas. Alvydui pirštinės jau nebepadeda, o man dar gerai. Ir galiu pasidžiaugt, kad ne veltui kuprinėj žiemines pirštines jau daugiau nei mėnesį nešioju :)
Summa summarum 3 valandos, 90 eur žmogui. Nedvejodami sakom - verta!

---

Cape Raoul (Raoul iškyšulys)

Iš laivo patraukėme į vieną iš trijų Tasmanų pusiasalio iškyšulių. Mažiau populiarus nei Cape Hauy, neturėtų būti daug žmonių. Kadangi praėjusieji rašė, jog ėjimo 5 valandos, teko mikliau judinti kojeles, kad grįžtume iki saulėlydžio. Nesmagu eiti tamsoje. Tai ir mynėme 5 pavara.
Pradžioje - aukštyn per mišką iki pirmos apžvalgos aikštelės. Gražu! Varom toliau!

Tada kokie 300 m. tiesiai ir žemyn, žemyn, žemyn. Iš pradžių per niūroką, tamsų mišką, tada medžiai žemėja, atsiranda laiptelių ir taip iki tankiais krūmais apžėlusios plokštinės. Ačiū tiems, kas šiuos krūmus iškapojo, be šansų būtų pro juos praeiti.

O dabar užduotis akyliausiems: prašome nuotraukoje atrasti slapuką :)
Tobulai tinka Alvydo apranga maskuotei šioje aplinkoje.

Varom kaip su raketom šiknoj :) Ar žemyn, ar aukštyn - tempą gerą palaikom ir patiems nesitiki kaip lengvai šiandien einasi.
Ir neilgai trukus, nuėję žadėtus 7 km į vieną pusę, randame fainas uolas.

Bet tai čia ne viskas! Aiškiai matome, kad tolyn vingiuoja takelis - varom! Čia randame dvi šaunias vietas: Ruonių ir Raoul apžvalgos aikšteles. Tolumoje matome vietas, kur šiandien plaukėme laiveliu.

Pasidžiaugę traukiam namo. Ženklas sako, kad iki parkingo 3 valandos ėjimo. Susižvalgom ir sutariam, kad pareisim per 1,5 val. Taip ir padarėm!
Stebuklingai gerai ėjosi, kai kur eidami žemyn pasinaudojome gravity assist (bėgome žemyn ;) ) ir grįžome taip, kad Endomondo programėlė apdovanojo už rekordinį haiko laiką. Smagu, Glodeniukai jau įgauna formą :)
O čia viena iš grįžtant sutiktų draugių - ilganosė potoroo (neradau kaip lietuviškai). Gyvūnai visada suaktyvėja saulei leidžiantis ir kylant.

Šitos tai visą dieną aktyvios. Toks labai tasmaniškai lietuviškas vaizdelis.

Summa summarum
3.5 val.
400 m. aukštyn, 470 m. žemyn
18 km trasa.

---

Cape Hauy (Hauy iškyšulys)

Paskutinis haikas Tasmanijoje. Vienas populiaresnių šioje saloje, tai žmonių sutikome daug.
Neturėjome ir šiandien daug laiko - vakarop išskrendame atgal į Australiją, todėl varnų nešaudėm, ėjom sparčiai.
Kartais jums pasakodami sakome: "lipom kaip laiptais". Tai šį kartą tikrai 90 proc. laiko laiptais lipome! Skaičiau, kad čia bus daug laiptų, na bet ne tiek!
Noriu kada nors Norvegijoje praeiti 4444 laiptelių haiką (šalia Kjeragbolten ir Preikestolen, tai viena gera kelionė gaunasi). Po šio ėjimo pagarbiau galvosiu apie tiek laiptelių.

Pradžioje kylame laiptais aukštyn nuo balto smėlio įlankos, smagu ir nežinome kas laukia.

Malonūs keli šimtai metrų tiesiai per miškelį gelėmis pakaišytu takeliu.

Tuomet vėl atkarpa aukštyn, vėl žemyn, dar viena aukštyn ir dar truputis vos aukštyn.
Nuotraukose gerai matosi vingiuojantys laiptelių takeliai. Fantastiški tasmanų haikai - viskas puikiai prižiūrėta, sutvarkyta. Patogu ir vaikams, ir vyresniems - nereiks per didelių žingsnių dėti, visur maloniai paprasta žygiuoti. Žavimės ir 10 balų skiriam!

Straksim laiptais ir driežiukus baidom. Ir vis pasidairom - ar tikrai driežiukas? Pačioje pačioje pradžioje ant takelio sutikome ilgą, storą, juodą gyvatę. Pasitikrinome -taip, čia visos nuodingos. Aišku nuodingos! Čia gi beveik Australija! Kaip vietiniai juokauja: " Australia is full of things designed to kill you" (Australija pilna jus nužudyti sutvertų gyvių). Žinoma, gyvatės pačios skuodžia nuo žmonių tolyn, labai durnai turi elgtis, kad tau įgeltų, bet visvien nesmagi galimybė jas sutikti.

Tako gale pasisveikiname su vakar aplankytais bokštais ir pamojuojame netrukus atplaukusiam tokiam pat laiveliui. Jiems pasisekė - šiandien saulėta ir šilta, ir bangų beveik nėra. Bet ir pro banginių įlanką praplaukia nestabdydami. Cha, gal visgi mums labiau pasisekė ;)

Grįžtam skaičiuodami laiptus ir su kitais sutiktais skaičiuotojais informacija apsikeisdami.
Du tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt laiptelių. Čia kaip haikint laiptinėje!
Grįžę dar užsukam į tą balto smėlio paplūdimį. Kol einam - fainai, įdomios didžiulės jūržolės, kriauklės, vingiuoti tikriausiai išprotėjusių paukščių pėdsakai, spalvoti akmenys ir t.t.. Pasėdim daugų daugiausiai 6 minutes ir abiems ryškiai nebeįdomu - gal einam? :/
Einam! :))))

Summa summarum
2260 laipteliai
3.5 val.
470 m. aukštyn, 470 m. žemyn,
14 km trasa.

---