Susitikimas su didžiaisiais baltaisiais rykliais

Ši pramoga buvo vienas pagrindinių šios kelionės tikslų.
Jau planuodami kelionę buvome nusprendę, kad į ryklių stebėjimą plauksiu aš vienas, nes Jūratei 12 val. diena laivelyje Indijos vandenyno bangose atrodė per didelis iššūkis. Jūros liga ir bangavimas mane mažiau veikia, todėl nusprendžiau nepraleisti šio šanso.
O rizikos tikrai buvo. Reikėjo dviejų dienų ir dviejų skrydžių, kad pasiekti Port Lincoln miestelį. Viena diena išvykai. Viena diena atsargai. Ir vėl dvi dienos ir du skrydžiai atgal į Sidnėjų.
Išvyka laivu galėjo būti atšaukta dėl prastų oro salygų. Ir dar vienas rizikos veiksnys, kurį Calypso Star Charters skelbia savo svetainėje, tai kad jie garantuoja tik 80٪ tikimybę, kad nuplaukus į reikiamą vietą mums pasiseks sutikti bent vieną ryklį. Juk rykliai yra laukiniai gyvūnai ir žmogus negali niekaip įtakoti jų elgesio.
Beje, svetainėje dar skelbiama 5 metų visų plaukimų statistika, o ten matyti, kad 2018 metais spalio mėnuo buvo visiškai nesėkmingas: arba plaukimas buvo atšauktas, arba ryklių nesutiko. Na, bet pastudijavus statistikos lentelę detaliau, pamačiau, kad kitais metais spalis buvo sėkmingas, o nesėkmingi buvo kiti mėnesiai.
Taigi, ant kortos buvo pastatyta 6 dienos ir tikrai nemažai pinigų, bet vis tiek nusprendėme, kad rizikuoti verta.
Kiek manyje buvo džiaugsmo, kai išgirdau vieno iš laivo keleivio šūksnį "štai jis - laivo kairėje!" Yes! Mums pasisekė!
Bet dabar apie viską iš eilės..

Jūros liga. Tam, kad dėl jos nebūtų problemų, vakare prieš miegą išgėriau vieną tabletę ir dar vieną ryte. Rašo, kad taip geriausiai veikia. Šios tabletės turi stiprų šalutinį poveikį - pasidarai mieguistas. Nors ir gėriau ryte 2 puodelius kavos, bet vos laivui pajudėjus iš uosto užmigau be problemų. Plaukiančių buvo 15 žmonių. Tikriausiai visi buvo užsimetę tokių pačių tabletukių, nes visi buvo labai jau nekalbūs :)

Po valandos plaukimo visus pažadino, nes beveik visi miegojo iškritę kaip lapai. Atplaukėme į pirmąją stotelę, kur nardysime su jūrų liūtais. Gal tiksliau su jūrų liūtų patelėmis ir jaunikliais, nes patinai nėra tokie draugiški ir visi gulėjo ant smėliuko salos krante. Beje, kai kurie patinai užauga iki 250 kg, tai gal ir gerai, kad jie vengia bendravimo. Apsirengiame kostiumus ir neriame į vandenį.
Ir čia toks nemalonus siurprizas - vanduo velniškai šaltas! Gėlė kaktą ir rankų pirštus, bet kai priplaukiau prie šių fainuolių viskas užsimiršo.

Kadangi prie liūtų priplaukiau pirmas, mane apsupo jų būrelis. Kokie jie mieli ir žingeidūs. Žmonių jie visai nebijo ir prikiša savo ūsuotą snukutį arčiau nei per pusmetrį nuo nardymo kaukės ir žiūri visada tiesiai į akis.

O kokie jie vikrūs ir greiti vandenyje. Mums nėra ką lygintis.

Nardymui su jūrų liūtais turėjome valandą laiko, bet ir kaip bebūtų linksma, aš vandens šaltį iškenčiau tik 45 minutes ir nusprendęs, kad jau gana, plaukiau link laivo.

Kai visi sugrįžo, išplaukėme link Neptune islands, kur bandysime prisivilioti didžiųjų baltųjų ryklių. Po pusantros valandos plaukimo pasiekiame dienos tikslą. Kapitonas nuleido inkarą, o mes visi nekantraudami subėgome į laivo denį. Aplink laivą vandenyje iš karto atsirado didelis pulkas dantytųjų karangių (white trevally) ir viena kita kaliforninė seriolė (yellowtail kingfish). Įgula įleido narvą ir pasiruošė jauką, kuriuo bandysime privilioti ryklius: daug kraujo ir tunų žiaunos.

Kai tik įmesdavo į vandenį šio gėrio, vanduo tiesiog užvirdavo :)

Taip jauką mėtė apie 30 minučių, o mes visi, palinkę per bortą, stebėjome vandenį, tikėdamiesi pamatyti ryklį.
Ir staiga vienas keleivis šūktelėjo: "štai jis - laivo kairėje!"
Sunku papasakoti kokie jausmai virė galvoje, kai pamačiau pirmojo ryklio nugarą. Oho koks jis didelis! Kaip visi džiūgavome, kad mums pasisekė ir neteks grįžti namo nukabinus nosis. Po keliolikos minučių pamatėme dar vieną, dar didesnio ryklio nugarą. Ką gi, atėjo laikas rengtis nardymo kostiumus ir lysti į narvą. Narve telpa tik 5 žmonės, todėl nėrė trys grupės. Kol buvo panėrusi pirmoji grupė, likusieji spiginome į vandenį nuo denio. Stebėti ryklius iš laivo buvo ne mažiau įdomu, nei panėrus po vandeniu.

Mike (vyruko su baltais botais) veiksmus pavadinčiau anti-žvejyba. Jis meta jauką ir laukia, kol ryklys jį puls, bet turi spėti ištraukti, kad ryklys nenukąstų jauko. Jeigu taip atsitinka, tuomet 15 min. negalima mesti naujo jauko. Tokios taisyklės - ryklių priviliojimas prie narvo negali virsti jų maitinimu. Kartais Mike šliūkšteli kažkokios kraujinės košės, tačiau ši tik dėl kvapo, nes dantytųjų karangių dėka jos greitai nebelieka.

Pagaliau atėjo laikas mūsų grupei. Šokame į kostiumus ir pirmyn į narvą!

Vėl nemaloniai nustebina vandens šaltumas, nes esame toli nuo kranto ir po mumis apie 90 m. gylis. Na, bet azartas padeda kovoti su šalčiu. Kartais ryklys praplaukia viename šone, kartais kitame, kartais apačioje, todėl po vandeniu turime dirbti kartu ir kas pirmas pamato, rodo pirštu kitiems, kur pamato ryklį. Dantytosios karangės dar labiau apsunkina matomumą, nes jos visur aplinkui.

Vienas ryklys puolė jauką narvo link ir trenkėsi snukio šonu į narvą prie pat manęs. Narvas smarkiai susiūbavo, bet atlaikė. Savo kailiu patyriau kažką panašaus į matytą kino filmuose :) Tuo momentu pasigailėjau, kad nenuomojau GoPro kameros. Beje, yra buvę ir taip:

Šis įvykis įvyko Meksikoje, kur nėrimus organizuojanti kompanija daug kartų viešai kritikuota ir bausta už tai, kad jų narvai neatitinka reikalavimų. Tarpai tarp virbų yra per dideli, todėl ten rykliai ir užstringa, ir susižaloja. Tai - labai neatsakingas verslas ir gyvūnų kankinimas, o ne pramoga.

Kokie įspūdžiai po nėrimo?
Tai vienas iš įdomiausių dalykų kuriuos patyriau savo gyvenime. Pamatyti tikrąjį šių ryklių dydį, kaip jie gracingai plaukioja vandenyje, kaip puola masalą - buvo super! Prisiminiau filmus, kur rodo, kaip auka pamato ryklį ir bando bėgti, plaukti nuo jo... pasakaitės :) Jeigu jau po vandeniu pamatei tokį ryklį, tai už sekundės jis jau prie pat tavęs ir pabėgti nėra jokių šansų.

Ačiū profesionaliai Calypso Star Charters komandai, kad sukonstravo tokį narvą, nes be šio narvo taip ir nebūčiau pamatęs šių įspūdingų ir galingų gyvūnų.
Labai rekomenduoju!



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.