Keliaudami šiaurinėje saloje matėme dar daug gražių dalykų. Apie keletą jų norėtume Jums papasakoti ir parodyti.
Halo
Geriausiai "halo" reiškinį apibūdinančio lietuviško žodžio ir nežinau. Astronomai nuėjo paprastu keliu - halas. Paprastai aiškinant - baltos ar spalvotos šviesos ratas aplink saulę, susidarantis šviesos spinduliams lūžtant pro ledo kristalus atmosferoje.
Kartą šią įdomybę jau matėme Svalbarde, keista ir žavu. Šį kartą tokį pat apskritą halą, vadinamą 22° halu, matome vėl netoli ašigalio, nors šį fenomeną galite pamatyti ir bet kur kitur.
Tik gaila, netelpa šis stebuklas visas į telefono kadrą.
Marokopa krioklys ir Waitanguru krioklys
Marokopa krioklys - gražuolis! Glodenių komisija minipasitarime nusprendžia priskirti Islandiškų (Čempionų) krioklių lygai.
Waitangaru gražus, bet lieka tik pirmoje lygoje :)
Mangapohue gamtos tiltas
17 metrų aukščio 25 mln. metų senumo klinčių arka, vadinama natūraliu/gamtiniu tiltu.
Iki šio tilto nuo automobilių aikštelės eisite vos 10 min. Norėtųsi ilgesnio tako, nes ten viskas taip gražu! Atėjus į pačią olą - drėgna ir vėsu. Per kelias minutes sužvarbome ir jau norėjosi išlysti į saulę.
Mangaotaki miškas
Tankus, vešlus, žalias ir šlapias, beveik žmonių nepaliestas miškas.
Govett-Brewster meno galerija, New Plymouth
Į galeriją, gaila, taip ir neužsukome, nes iš haikų vis grįždavome vėliau, nei ji dirbo.
Damper kalno krioklys
Takelis veda pro sraunų, aceit tokį nekaltą upeliuką, kuris už kokių 300 m. sminga nuo uolos 74 metrus žemyn. Vaje vaje, čia su baidare šiaip nepaplaukysi!
Čia matote puikiausią iliustraciją lietuviškam posakiui: lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Tuneliai
Tunelių čia yra ir atrodytų, kas čia tokio? Kai kurie trumpučiai ir labai žaluma apaugę, todėl kažkokie.. mieli.. :)
Ir štai ką daro žmogui, atvairavusiam beveik 2 val. žvyrkeliais kalnuose :)
Tongariro nacionalinis upėtakių centras
Tik beširdžiai tokią vietą pravažiuotų, ar ne? :) Aišku, užsukom!
Džiaugiasi ir didžiuojasi zelandiečiai savo gėlavandenėmis žuvimis. O jau kaip rimtai į žvejybą jie žiūri!.. Ne apie laimikį šįkart kalbam, o apie švarą ir tvarką. Kai kuriuose vandens telkiniuose pas juos veisiasi baisiai gajus, šlykštus dumblis Didymo. Tai kad išvengti jo plitimo, žvejybos įrangą jie dėmesingai plauna, dezinfekuoja, džiovina ir pan. Žodžiu krūva reikalų, todėl ir žvejybos kaina kosminė.
Susipažinome su riebiais, mano rankos storio unguriais ir, aišku, pažiba - rainais upėtakiais.
Mes manom, kad Maoriai įkvėpimo tradiciniams tatuiruočių raštams sėmėsi ir iš raštuotųjų upėtakių.
Atsiprašome už nuotraukos kokybę, bet akvariumo stiklas buvo labai rasotas.
Silpnų nervų žvejams geriau nežiūrėti :)
Čia ne akvariumas, čia lankytojams stebėjimui prie upelio įrengtas stiklas. Aukščiau palipęs mėto bulką, o žemiau tupintis - akimis žuvis gano.
Rotopounamu ežeras
Kadangi ant kalno (Tongariro Alpine Crossing) kelias dienas baisūs vėjai siūbavo, ėjom pakalnėn, kur vanduo liūliavo :) 7 km aplink ežeriuką per pusantros valandos.
Pakrantė
Važiuodami vakariniu krantu sustojome pakrantėje prie NZ Trijų seserų (Three sisters). Mes sakytume, kad panašiau į Australijos Mėlynųjų kalnų Trijų seserų ir Dvylikos apaštalų bendrą kūrinį. Tiesa, labai arti nepriėjome, nes ta dalis paplūdimio jau buvo apsemta, bet šiaip, labai smagiai padūkome.
Va taip mes mėgstam paplūdimyje pabūti - 20 min su striukėm :)
Pažiūrėkite, kas darosi žmogui po 3 val. vairavimo kalnų keliukais...
O smėlis juodas juodas!
Tik kartu kada nors haikinusiems pažįstamas dar vienas Alvydo amplua - pagalių namelį ginantis laukinis :)
Šauni ta šiaurinė sala. Manome, kad verta čia keliauti, nors didžioji diduma keliautojų renkasi pietinę salą. Šimtais pasakojimu - legendų apraštytas jos grožis, neva iš tolo lenkiantis šiaurinę.
Na ką, tikriausiai laikas patiems pamatyti ;)