Atsisveikiname su Argentinai priklausančia Patagonijos dalimi ir traukiame dar 355 km piečiau - į Puerto Natales miestuką, Čilės Patagonijoje. Tikslas - Torres del Paine nacionalinis parkas.

Puerto Natales - beveik 110 metų skaičiuojantis miestukas - uostas. Čia mes pasiekiame savo pusmečio klajonių piečiausią tašką - 51° paralelę. Valio!!!
Esame arčiausiai Antarktidos, nei kada buvome ar, tikėtina, būsime. Vos 1600 km!
Per 2019 m. pamatėme Žemę nuo Svalbardo - 77° šiaurės platumos iki 51° pietų ilgumos! Patys sau pavydim :)

Jeigu google žemėlapiuose pažiūrėtumėte kelionės laiką iš El Calafate į Puerto Natales, jums pasiūlytų nuvažiuoti per 2,5 val. Neblogai. Deja, realybė liūdnesnė - užtrukome daugiau nei 5 val. Pirma - vairuotojas suko apylanką nuo žymiojo Ruta 40 - neasfaltuotas bjaurybė! Antra - du pasieniai... Mažiukuose žmonių prigrūstuose namukuose, su štampais, popieriais, introskopais... Mieli europiečiai, širdingai padėkokime už Šengeno zonos susitarimą, kurio dėka keliaujame laisvai ir be trukdžių!

Į Puerto Natales atvykstame nežinodami kada iš čia išvyksime - būsime tol, kol oras leis pamatyti viską, ką čia esame suplanavę. Orų prognozę stebime jau gerą savaitę, kol kas rodė dvi gražias paskutines gruodžio dienas. Lauksim :)

Miestelyje gyvena apie 15 tūkst. žmonių - kaip Kuršėnuose mūsų vaikystėje. Neveltui paminėjome gimtinę - kaip ir pas mus ankstyvosios nepriklausomybės laikais, čia prekyba vyksta specializuotose parduotuvėlėse. Eidami vardinome: čia - Gastronomas, čia - Vaikų pasaulis, žiūrėk - Univermagas, o čia - Ūkinės prekės. Nepamename kaip tuomet atrodė mūsų miestuko namai ar gatvės, nelabai ką ir supratome.
Čia didžioji dauguma gyvena sunkiai. Neveltui Čilėje liaudis pašėlo ant valdžios dėl ypatingos visuomenės atskirties tarp turtingųjų ir nepasiturinčių.

Pirmoje foto - vaizdas pro mūsų viešbučio langą.

Ir mums - keliautojams, čia nepigu. Jeigu norite gyventi švariai ir gražiai, teks 60-70 eur susimokėti. O dar jeigu savos virtuvės užsimanysite, planuokite apie 100 euriukų nakčiai. Žinoma, yra ir pigiau, yra ir labai pigiai. Bet mes jau savo pamoką turėjome - nebenorime bijoti duše prie ko nors prisiliesti :)

Maisto pasirinkimas irgi įvairus, rasite visa ko: nuo vietinių empanadų (vos ne mūsų kibinai) iki jūros gėrybių ar afrikietiškų patiekalų. Įdomiausio ragavome: tradicinius troškinius su aviena ir jūros gyviais, įperkamus vietoje gaudomo krabo patiekalus ir rabarbarų džemą. Tik dažniausiai maistą greičiau suryjam, nei spėjam nufotografuot...

Mama, prašau pasodink pavasarį rabarbarų!