Sustojome GPS koordinatėmis nurodytame parkinge viduryje niekur. Paėję apie 20 minučių parkingo jau ir nebematėme. Jis ten kažkur į kalno pusę. Na o mes toliau einame link įdomesnių spalvų.

Klampoti nėra lengva, nes apačioje smėlis ir kai kur susidariusios balos. Tai nėra labai sunku įsmukti į šlapią sniego košę. Einame atsargiai, sušalusio ledo paviršiumi - vengdami balų ir minkštesnių vietų. Gerai, kad vietomis yra tie geltoni stulpeliai!

Nuotaikos puikios! Nes jau prieš akis matome vandenyno bangas ir kažkada pamatysime vieno nelaimingo lėktuvo liekanas :)

1973 m. Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno lėktuvui baigėsi degalai ir jis sudužo juodajame Sólheimasandur paplūdimyje, pietinėje Islandijos pakrantėje. Laimei, visi skridę lėktuvu liko gyvi. Vėliau paaiškėjo, kad pilotas padarė žmogišką klaidą skrydžio metu. Lėktuvo liekanos tebėra ant smėlio visai netoli jūros.

O čia keletas video iš žygio atgal link mašinos :)

Titrai:
- Kur mes dabar einam?
- Ten, į parkingą.
- O iš kur dabar atėjom?
- Iš ten, iš paplūdimio.

Spalvų tai nedaug.
- Fainai?
Jūratei fainai bilekaip, Alvydui viso to sniego, vėjo, pūgos jau visai sotu :)

Viso ėjimo 7,4 km, užtrukome 1 val. 40 min.

Reynisfjara paplūdimys

Toliau dienos programoje trolių urvas ir Reynisfjara paplūdimys.

Tego gerokai papuškuoti, kol užlipome į urvą. Na bet tikrai buvo verta išsukti iš kelio ir paklampoti aukštyn šlapia žole. Vaizdas iš urvo tikrai fantastiškas!

Paskutinė dienos stotelė - Reynisfjara paplūdimys. Negalėjome praleisti progos pasigrožėti siaučiančiu vandenynu :)

Trolių nesutikome, matyt tuomet kažkur išėję buvo.

Paskutinė dienos stotelė Vik mieste Puffin Hotel. Atrodo važiuoti visai netoli, bet žiema vėl mums iškrečia siurprizų. Kyla pūga ir oro salygos prastėja jau ne minutėmis, o sekundėmis. Visa laimė, kad mašina didelė, sunki ir dar su dygliuotomis padangomis. Bet vėjukas čia toks, kad ant kelio stumteli ir mūsų 3 tonas sveriančią Toyota. Strioko buvo, laimei toks buvo tik vienas momentas ir šaunuolis vairuotojas greitai automobilį ištiesino ir nenulėkėm nė nuo vieno skardžio. O jų kaip tik buvo abiejose kelio pusėse.

Pravažiavus kalną ir pasiekus miestelį, oras aprimsta. Kol užsiregistravome viešbutyje ir persirengėme, oras visai pasitaisė ir galėjome be problemų traukti pėstute link artimiausio bariuko. Vakarienės ir aptarti dar vienos puikios dienos įspūdžius!