Jeigu bent kada domėjotės Naująja Zelandija, garantuoju (!), kad matėte šį vaizdą.

Ir čia jau reikėtų entuziazmą kaip karštą sriubą ataušinti, nes labai mažai tikėtina, kad atvykę tokį Milfordo sąsiaurį ir pamatysite. Tik turistinių agentūrų bukletuose :) Kodėl?
Atsakau - čia lyja ~ 220 dienų per metus. Ir kai sakau lyja, tai reiškia LYJA. Vidutiniškai per mėnesį iškrenta 53 cm lietaus! (Lietuvoje vidutinė mėnesio norma 7,35 cm). Čia yra pati drėgniausia vieta Naujoje Zelandijoje ir viena drėgniausių pasaulyje. Dabar jau tikite? :)

Nuo šios informacijos pradėjome tikslingai, kad suprastumėte, kodėl nė kiek nesinervinome, kad Fiordland parke lyja jau trečią dieną iš eilės ir mes į Milford Sound išsiruošėme tą dieną, kai lietaus prognozė buvo pati baisiausia. Aišku, reikia paminėti, kad sekančią dieną lietus turėjo aprimti ;)

Ramūs buvome todėl, kad lietaus neišvengsime, o džiūgavome todėl, kad kai smarkiai lyja, Milfordo sąsiauryje (tik 3 km pločio) ir vaizdingame kelyje iki jo nuo uolų teka vandens upeliai, virstantys kriokliais ar ištisa vandens siena. Sako, kad giedrą gražią dieną krioklių bus vos keli. Tiesa, pamatytumėte patį Milfordo sąsiaurį, ko mes praktiškai nematysime. Na bet mūsų atveju derybų su dangum nelaimėsim - taigi grožėsimės fiordu ypatingu metu!

Šį kartą važiuojame autobusu su grupe, kaip normalūs turistai. Tiesa, grupė maža, o autobusas - mikro, bet visvien neįprasta :)
Labai džiaugiamės, kad iš galybės vežančių pasirinkome Fiordland Tours kompaniją, nes devyniems žmonėms turėjome vietinį vairuotoją - gidą Terry - malonų, išsilavinusį, įdomiai pasakojantį žmogų. Visą dieną mumis tikrai šauniai rūpinosi.

Kad pamatytumėte oro skirtumą: tas pats Eglinton slėnis prieš porą dienų ir šiandien.

Laukiame prie Homer tunelio - 1,2 km ilgio tunelis, kurį per dvidešimt metų kiwiai iškasė praktiškai rankomis (atidarė 1953 m.), todėl puikiai suprantame, kad plotis ne prašmatnus - todėl eismas reguliuojamas - tik į vieną pusę. Kaip žadėta, vanduo čiurlena nuo visų uolų aplink.

Šioje nuotraukoje snieguota Gertrude Saddle vadinama perėja. Kaip matote, neteko mums į ją užlipti, dar vieną vietą įrašom į sąrašą kitam kartui Naujoje Zelandijoje ;) Sako vaizdas nuo jos toks gražus, kad prilygsta skrydžiui sraigtasparniu.

Štai mūsų laivas, kuriuo apsuksime ratą 15 km ilgio fiordu. Nedidukas - vos 60 vietų, o keleivių šiandien apie 30 - super! Dedame dar vieną pliusą Fiordland tours! Nes šalia matome didžiulius laivus, kur po 500 žmonių telpa - vaje kaip nesmagu tokioje košėje būtų.

Tiesiai už laivo - gražusis Mitre peak kalnas - šio sąsiaurio perlas. Deja šis perlas debesyje nežibėjo, tiek jį ir tepamatėme.

Mūsų kruizas truko apie 2 val. Kairiuoju sąsiaurio kraštu nuplaukėme iki Tasmanų jūros, parplaukėme stebėdami krioklius dešinėje. O jų buvo daug!

Pastebėjote raudoną laivelį kairėje?

Beveik visą laiką lijo lietus, tai smarkiau, tai mažiau. O be lietaus vėjas ir nuo uolų vandenį nešė, tai šlapome kaip reikalas. Bet nesinorėjo būti viduje ir pro stiklą žiūrėti į tekančias Milfordo sienas.

Kaip dažniausiai turuose ant vandens - sutikome vietinių gyventojų: pingvinų ir ruonių.

O po vienu kriokliu buvome visiškai išmaudyti! Supratome, ką reiškia rimtai gauti vandens laive - vėliau jau nebėjome į lauką ir bandėme ką išgręžti, ką persirengti, ką išpurtyti ir padžiovinti. Ir dar kokie 20 žmonių sėdėjo šlapi, bet išsišiepę. Nes fainai! Ne kasdien po kriokliu išsimaudyt tenka, ar ne? :)

Grįždami turėjome daugiau laiko, tai galėjome sustoti, apsidairyti. Visur teka vanduo!

Pakeliui dar užsukome į keletą gražių vietų, kalnų trobelėje gėrėme popietinę arbatą prie židinio, kol lauke pliaupė lietus. Su kelionės kompanjonais džiovinome šlapius rūbus ir pasakojom istorijas.

Puiki diena.
Rekomenduojam Fiordlandtours.co.nz