Maču Pikču (Machu Picchu) 1 dalis. Wayana Picchu kalnas

Tikime, kad apie šį inkų miestą visi esate girdėję. Tai tikrai žymiausias ir lankomiausias objektas Peru, o gal ir visame žemyne. Beveik visuose "Ką pamatyti" stiliaus patarimuose keliautojams - Maču Pikču rasite pirmame trejetuke.


Svarbu

Nors kažkas sugalvojo, kad lietuviškai pavadinimo antras žodis rašomas su "k", ispaniškai tarti reiktų 'maču pičiu'. Taip kaip mums, žemaičiams, visai nesuprantama - kaip "barščiai", be "k" :)


Kaip patekti ir kiek kainuoja

Vietintelis būdas ten patekti:
1. iš Urubambos arba Ollantaytambo traukiniu iki Aguas Calientes;
2. iš Aguas Calientes iki Maču Pikču autobusu.
Viso vos 53 km + 9 km.
Tik dar nesidžiaukite :) Traukinys kainuoja brangiai, t.y. vidutinis variantas ~120 EUR žmogui į abi puses. Autobusas iš Aguas Calientes iki Maču Pikču - dar 22 EUR (į abi puses).

Beje, bilietai į Maču Pikču (1 žmogui):
- tik inkų miestas - 42 EUR;
- inkų miestas ir Wayna Picchu kalnas - 55 EUR;
- inkų miestas ir Machu Picchu kalnas - 55 EUR.

Taigi teks žmogui bent 180 EUR pakloti.

Na o ką - nevažiuot? Važiuojam. Pastebėjome, kad kortele perkant bilietus internetu mažiau rankos dreba, nei tiesiant grynuosius. :)


Taisyklės

Prirašyta koks 100 taisyklių ko negalima daryti Maču Pikču.
Mūsų patirtis, ko tikrai negalima:
- gamtinius reikalus tikrai reikia atlikti iki vartų;
- bėgioti, eiti ne pagal sužymėtas rodykles, šokinėti (pvz. į orą nuotraukai);
- naudoti selfie lazdų.
Ką visgi galima, nors parašyta kitaip:
- įsinešti vandenį plastikiniuose buteliuose - no problem! @#$&%!
- įsinešti maisto. Tik nesusiruoškite pikniko su kotletais ir viskas ok.


Iš Ollantaytambo į Aguas Calientes

Neblogas pokštas atsitiko laukiant traukinio. Atvažiavome kaip skrydžiui - 2 val. prieš. Deja, mūsų traukinys vėlavo. Teko palaukti dar 2 val. :)
Tuo metu peruviečiai vertino ar saugu važiuoti, nes bėgiai dažnai eina palei Urubambos upę, kuri dabar gerokai patvinusi.
100 minčių prabėgo: kitas traukinys tik ryt, o bilietai į Arekipą 11 d., tai dar spėjam, bet jeigu paskui neišvažiuojam, eina šikt, o tas šuo po kojom vėl kasosi, ko tie rusai ten rėkia? Ir t.t.
Bet tuomet pasirinkome verčiau nestresuoti, kas bus tas :) Palaukim.

Visgi išvažiavom!
- Gerbiami keleiviai, iki Aguas Calientes yra 43 kilometrai. Mūsų traukinys važiuos apie 1,5 valandos, - pranešė palydovė.
Tiesiog žaibas! :) Na, kas išspręs šeštokų uždavinį - kokiu greičiu važiuoja traukinys?

Jeigu kam pasirodytų, kad čia tik tas saugumo vertinimas buvo trizniojimas be reikalo, užmeskit akį, kaip atrodo toji upė...

Visgi važiavome daugiau nei 2 valandas, taigi tądien susivėlinome baisiai, atvažiavome jau visai vakare. Bet ką bepadarysi...
Laukiame rytojaus - bus įdomi diena!


Ta diena!

6:20 jau stovime eilėje į autobusą. Per 3 ryto valandas jų išvažiuoja visi 12. Per visą dieną - 24. Akivazdžiai ne pirmi atsikėlėme :)

Ir čia lėtasis sezonas, pasak vietinių, čia mažai žmonių!
Kokia laimė, kad čia esame būtent vasarį!

Kai kurie bando Maču Pikču pamatyti švintant. Mes nevargome, nes lietinguoju metu (t.y. dabar) ryte labai debesuota - mažai šansų ką pamatyti.

Vienintelis transportas - oficialus autobusas per ~30 min į kalną užvažiuoja smagiais zigzagais, o sėdintiems dešinėje vaizdas kelius lenkia - slėnis vis žemiau, kelias siauras, be jokių atitvarų. Matome ir keletą einančių pėsčiomis (sutaupo 12 EUR žmogui). Eiti apie 1,5 val., apie ~400 m. aukštyn.

Atvažiavome!
Dabar visi į eilę prie tualeto, nes viduje jų nėra. Tada jau į eilę prie bilietų patikros.
Beje, einant į miestą privaloma turėti gidą. Iš anksto ką nors iškoti neverta, nes prie vartų jų pasiūla didelė. Moka įvairiausias kalbas, siūlo įvairias paslaugų kainas, tik rinkitės pagal kainas, simpatijas ar dar ką. Taupantiems dažnai primena, kad vieno gido grupė negali būti didesnė nei 16 asmenų.

O mes kol kas įeiname be gido, nes pirma lipsime į Wayana Picchu kalną!

Iki kalno praeiname pro dalį miesto. Nors saulė jau kelias valandas pakilusi, atrodo, kad gamta ir miestas tik dabar bunda. Po truputį sklaidosi debesys ir sparčiai šyla oras.

Netikėtai turime puikią progą pasimėgauti senuoju miestu beveik vieni. Pasaka!

Nuotraukos dešinėje - kalnas, nuo kurio norime pamatyti Maču Pikču. Jis matosi praktiškai kas antroje šio miesto nuotraukoje. Tikimės, kad kol užkopsime debesys dings.

Kodėl tą patį kalną vadina Wayna Picchu arba Huyana Picchu taip ir nesupratome. :/

Startas!

Oras labai drėgnas ir jau karšta! Ir bus statu. Ir kaip gražu!

Lipame lėtai ir ramiai. Linksmina prabėgantys jaunuoliai, kurie netrukus sustoję lekuoja kaip kolis liepą. O mes toliau einam. Nėra paprasta turkiškoje pirtyje, 2,5 km aukštyje į kalną lipti :)
O pakeliui kokią bromeliją sutikome!

Ir fantastiškų orchidėjų! Turtinga Peru žemė augalais. Nesusilaikėme, nesulaukėme Peru augalijos įrašo. Rodome Jums dabar.

Priešpaskutinė atkarpa tikrai rimta. Labai statūs, atviri, siauri ir žemi akmeniniai laipteliai. Berods 4 serijos po ~30. Net nekilo noro traukti telefoną fotografuoti. Jums rodome Trover.com nuotraukas.

Paskutinis sustojimas. Jau beveik viršūnėje.

Tadaaaaam!!!

Ir prizas :) Ramiai slėnyje debesis nuo akių braukiantis dailusis inkų miestas.

Mėgaujamės. Vaizdu ir pasiekimu. Visgi dar vienas kalnas :)

Džiaugiamės kažkur 10 minučių. O tada niekšeliai debesys nusprendžia, kad mums gana ir užtraukia užuolaidą.

Galite, kad ir namie prie baltos sienos fotkintis ir sakyt, kad vasarį Maču Pikču buvote :)

Traukiam žemyn. Didesnę kelio dalį veda kitas takas, nei į viršų. Nes tais stačiais laipteliais žemyn vargu ar sveiko proto žmonės liptų.
O čia irgi su pokštais - iššūkis aukštiems ar stambesniems :) Vienoje vietoje reikia siaurą plyšį tarp akmenų praeiti. Žodžiu, kaip gerai kartais būti mažai :)

Žinoma, žemyn eiti - tikras malonumas :) parstriksim kaip zuikiai :)

Summa summarum:
1:50 val.,
242 m. aukštyn,
3 km trasa.
Beje, skirtingi šaltiniai nurodo skirtingą šio kalno aukštį - nuo iki 2667 m. iki 2720 m. Pažiūrėjus kalnas atrodo baisokas, bet tikrai nėra labai sunkus. Vidutinis su sunkiom atkarpėlėm.



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.