Visi jau patikrinome teoremą, kad gero oro dienos po vieną nevaikšto. Neišimtis ir šis kartas - antrą dieną iš eilės oras tiesiog puikus! Šiandien tikslas - pamatyti antrą Torres del Paine nacionalinio parko grožybę - Los Cuernos kalnus.

Rutina ta pati: 5.50 din-di-lin! 6.15 - sumuštinis, 6.30 - pro duris į stotį.
1.45 val. autobusu ir jau laukiame antrojo. Šiandien žmonių kiek mažiau (per dieną buvo 505), o ir mes jau gudrūs - žinome bardako sistemą, niekas lengvai iš vėžių nebeišvers.

Diena bus lengvesnė, gerokai mažiau populiarus haikas, tai leidžiame sau net kavos infocentre ramiai atsigerti.
Kur matyta! Nacionaliniame parke kava vienkartiniame puodelyje! Ogi Čilėje :) Čia tik svarbu, kad iš toliau visi madingi lozungai gerai žiūrėtųsi ir tiek.

Torres nacionaliniame parke yra dvi trasos kelių dienų ėjimams. 'W' raidės formos 4-5 dienų žygis ir 'O' formos 7-8 dienų 130 km žygis.

Vakar pirmyn atgal nuėjome žalią W raidės atkarpą, šiandien - raudoną.
Šioje atkarpoje sutikome labai daug daugiadienių žygeivių. Vis savęs paklausiame ar mes tinginiai ar per daug išlepę, kad einame tik vienos dienos žygius? Bet 101 kartą įsitikinome, kad mums toks būdas daug priimtinesnis, nes: einame su lengvomis kuprinėmis - daiktai vienai dienai, galime nueiti didesnį atstumą, vakare turime kur nusiprausti ir miegame lovoje, vakare galime suvalgyti normalaus maisto. Gal ir išlepę. Bet pats svarbiausias dalykas, kurį pastebėjome ir NZ, ir Islandijoje, ir čia - didžiųjų kuprinių nešėjų veiduose nematome džiaugsmo!!!

Atrodo, kad mes lakiojame laimingi kaip vaikai, o tie, daugiadieniai, kuprinių kaip gyvenimo naštos prispausti žmogeliai ramiai pamažu kruta. Kad nebūtume subjektyvūs burbekliai padarėme bandymą - skaičiavome kiek sutiktų žmonių šypsosis. Ir ką manote? 30 procentų. Nors jeigu sąžiningai, iš jų kokie 5-7 proc. tik vos išspaudė šypseną, nes mes jiems šypsojomės. Tikrai bent pusės einančiųjų veiduose matėme tik nuovargį. Ir tai suprantama. Kuprinė - bent 15 kg, bent 4 dienos po 11-14 km. per dieną, 300-500 m. aukštyn.
Žinoma, didžiulis pasiekimo jausmas, kai nueini iki galo :)

Pradedam savo nerūpestingą dieną ir pradžioje pasisveikiname su senais draugais - torres. ;) Aš negaliu patikėti, kad ten jau buvome!! Dabar reikia naują svajonę galvoti. Baisiai sunkus darbas!

Oras nuostabus! Saulėta, šilta, vos keli debesėliai, jokio vėjo!

Ir debesų piemuo :)

Vos prieiname didingą Admiral Nieto kalną, pasigirsta dundesys ir matome, kaip kalnu nuslysta sniego lavina. Oho!

Pasėdime kelias minutes ir stebime kaip saulė daro savo darbą - lavinos važiuoja kas keletą minučių.

Dar vienas pirmas kartas - anksčiau lavinos dar nebuvome matę.

Takas įdomus, nesunkus, bet kartais atrodo lyg neprižiūrimas. Tenka patiems ir kokių didesnių akmenų pasimėtyti, kad nesušlapus upelius pereiti. Bet viskas gerai, žingsniuojam pasišvilpaudami ir Patagonijos gamta grožimės.

O kiek gyvūnų matėme! Lapių, kiškių ir vietinių pamaivų - guanakų.

Ir besiilsinčių daugiadienininkų :)

Didelę dienos dalį einame palei ryškų žaliai mėlyną Nordenskjold ežerą. Nuotraukose mums jis atrodo kaip netikras.

Gera buvo per upes eiti, kur tiltai padaryti - vanduo ošia, skuba žemyn nuo kalno. Einant atgalios ten ir pagulėt ant akmens pavėsyje norėjosi. O kur mažiau sekėsi - teko autis batus ir bristi per ledinį upelį. Mat per dieną vandens lygis pakilo ir aš jau niekaip nebūčiau perbridusi nesušlapus batų, Alvydas peršokavo pusę upelio ir irgi batus į rankas čiupo. Oi kaip ledinis vandenėlis kojas atgaivino! Ir ne tik kojas, visus pojūčius :)

Žygiuojam, kol... Tram-param-pam! Pasimato Los Cuernos kreivi ragai!

Ko tik žmogus dėl kadro nepadarysi! :)

Dar pusvalandį pažygiuojam ir ieškom vietos pietums. Virš mūsų ratus suka kondorų šeima. Gal jie mus pietums nusižiūrėjo? :)

Dalinamės su Jumis nuostabiomis visitchile.cl kondorų nuotraukomis. Įspūdingi šie Andų karaliai - didžiausi paukščiai pasaulyje. Suaugusio paukščio sparnų ilgis siekia iki 3,2 m. Porouojasi sulaukę 5-7 metų, partnerį pasirenka visam gyvenimui. Ir gyvena beveik kaip žmonės - net iki 70 metų. Čiliečiai šį paukštį vadina šalies simboliu, ne veltui jis ir pietų Andų elnias puošia šalies herbą.

Stebėjom sklandančius kondorus, ruošėm pietus ir svarstėm: na kokie gi durniai gali antrą kartą šaukštą pamiršti?! :)

Sukame link namų, t.y. infocentro ir autobusų. Šiandien jau turime namus, tai gal ir vakarienę kur gausime :) Ryt žada dar vieną gero oro dieną! Grįžę stotyje iškart pirksime bilietus rytojui.

Parėję prie infocentro užsiimame kita šviežiena - po žygio padarome tempimo pratimus. Darėme ir prieš - mokomės būti protingais ėjikais. Tikime, kad reikia ir veikia.

Summa summarum:
7:40 val.,
520 m aukštyn,
25,5 km trasa.

Ir vėl daugiau nei 50 km per dvi dienas :)

---