Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas - Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, ramiai pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Ryte po pusryčių vėl stovime kieme, kur mus paima autobusiukas ir pradedame turą per miestelį – susirinkti kitus keliautojus. Šiandien grupėje 7 plaukiotojai, nuo JAV iki Lietuvos.
Antrą kartą pravažiuojame pro Svalbardo vizitinę kortelę – žymųjį ženklą „Gjelder hele svalbard“. Jeigu buvote Svalbarde, būtinai turite tokią nuotrauką papostinti savo soc. tinkluose, arba nesiskaito, kad buvote :)
Čia – miestuko riba ir ženklas perspėja saugotis baltųjų lokių. Taip pat keliautojams draudžiama toliau šios vietos eiti be gido ar be ginkluoto palydovo.

Beje, tolumoje matome vakar mūsų grupės paliktą pėdsaką – dryžę kalne, į kurį lipome!

Toliau Jums pristatysime kaip keliautojai ruošiasi plaukiojimui arktiniuose vandenyse. O garderobas toks – ant savo kelnių užsitempiate storą guminį - brezentinį neperšlampantį kombinezoną (nepamirškite šiltų kojinių!) ir iškart apsiaunate specialus batus, kad kur netyčiom kombinezono padų neprakiurdytumėte. IR TAIP, TAIP! Jeigu dar nebuvote, dabar pats laikas nueiti į tualetą ;)

Toliau – kišate galvą į kombinezoną – kaklas labai siauras, nesmagu, bet jeigu tektų vandenyje išsimaudyti netgi labai pasidžiaugtumėte, kad pro tampriai prigludusį kaklą į kombinezoną nepateks vanduo. Belieka apsirengti rankas ir užsitraukti du skersai krūtinės einančius užtrauktukus. Antrasis - su ypatinga apsaugėle nuo vandens. Ai, dar nepasakiau, kad prieš užsitraukiant reiktų iš kombinezono išpūsti ego, kitaip - orą :) Kitu atveju jį sunkiai užsitrauksite. Na ir pabaigai – visiems po sijoną. Ne, ne grožiui, o tai pačiai apsaugai nuo vandens, kurią tvirtinsimės jau įsėdę į baidarę. Dabar, kad nesušiltume, galime viršutinę dalį nusirengti, pasipuošti tik gelbėjimosi liemene. Taip kaip Jums ir demonstruoja modelis nuotraukoje žemiau :)
Beje, nepamirškite kepurės, saulės akinių ir įdegio kremo. Patikėkite, nuo vandens, ypač sniego atsispindintys spinduliai gali rimtai įkasti.

Išklausome instruktažą ir važiuojame į uostą. Sėdame į nediduką laivelį, kuriuo ir pasieksime Isfjordo šiaurinę pusę. Kapitonas Woijciech – linksmas, kalbus lenkas, Svalbarde studijuojantis doktorantūrą. Kadangi sėdime laivelio priekyje, netoli kapitono, kelias primyn neprailgsta – kalbos daug: nuo gyvenimo Svalbarde, Lietuvos - Lenkijos realijų, klimato kaitos iki laivybos ypatumų ar kas yra aisbergai. Manote žinote? Pasitikrinkime :)

Vandenyje plaukiojantys ledo gabalai dažniausiai vadinami aisbergais, tačiau ne visi jų yra verti tokio vardo. Taigi, vandenyje plūduriuojantis ledas, priklausomai nuo dydžio vadinamas:
Growler (liet. niurzga) – iki 1 m. aukščio,
Bergy Bit (liet. kalniukas) – 1-5 m. aukščio,
Aisbergas – nuo 5 m. aukščio.
Beje, šlovė tam genijui vertėjui, kas sugalvojo anglišką “growler” tiesiog bukai kaktomuša išversti į lietuvišką “niurzga”… Kad jam darbo birža darbo pasiūlymų būti dosni.

Po valandėlės gauname komandą pasiruošti laipinimuisi į krantą - pilnai apsirengti, užsidėti kepures, jeigu ką norime pasiimti su savimi – susidėti į nepršlampamus krepšius. Gumine valtimi visus suvežioja į krantą, kur randame ir baidares. Oras – maksimum +5 C, šildo tik azartas :)

Baidarėse užsidedam apsauginius sijonus ir išplaukiam!

Vanduo +3 laipsniai, ramus, baidarė netgi su kojomis valdomu vairiuku, vėjo beveik nėra – komfortas. Priplaukiame arčiau ledyno ir pasidaro akivaizdu, kad prie jo plūduriuoja tirpstančių ledukų košė – arčiau nebepriplauksime, nes būtų pavojinga. Vakar plaukę keliautojai gyrėsi matę ir kaip ledo gabalai skilinėjo nuo ledyno. Mums mažiau pasisekė, gaila :(

Bet gal nepamirškime – esame prie pat ledyno! Visvien labai fainai!!!

Kartais gauname vandens – vėjas pūsteli nuo irklo. Bet kostiumai tikrai geri ir šalčio nejaučiame.

Nustembame pakėlę akis į dangų – aplink Saulę matome didelį apskritą ratą. Net kadre netelpa. Tai – halas, šviesai lūžtant į ledo kristalus ore susidarantis reiškinys, dažniausiai matomas link kažkur arčiau ašigalių. Stebuklingai atrodo toks vaizdas.

Mažumą šąla rankos – nors irklą laikome pirštinėje, jos vidus – guminis ir šaltas. Savos pirštinės viduje būtų labai pravertę.

Plaukiojame toliau, apsukame aplink mažą salelę, kur gidai pasiūlo išsilaipinti. Kad pramankštintume kojas ir nesušaltume. Ir dar putojantį Codorniu siurprizą ištraukia su medinėmis taurėmis :) Čia jis turbūt kainuoja tiek, kiek žemyne geras tikras šampanas.

Vaikštome per ledyno sugrūstus ir sutrintus akmenis ir netikėtai sutinkame kupstelį gražios gyvybės :)

Suprantame, kad mūsų pramoga jau į galą, bet dar pasitaiko puiki proga iš pagarbaus atstumo pastebėti jūrų vėplių šeimyną. Stebime tol, kol bandos patinas pradeda kažką garsiai burbuliuoti ir plumpteli į vandenį. Tuomet - komanda ramiai, bet užtikrintai plaukti tolyn. Visgi toną sveriantis nepatenkintas ponas nesunkiai išverstų mus iš baidarių ir pamokytų nelįsti ne prie savo šeimos.

Jūrų vėpliai gyvena bandomis, kurios vadas – vienas patinas. Gegužę – rugpjūtį jie čia atplaukia vesti jauniklių, kurie turi vos kelis mėnesius laiko užaugti ir pasiruošti žiemai. Iš tiesų, kaip ir viskas arktiniame Svalbarde – per 4 mėnesius vasaros ir šviesos visi augalai ir gyvūnai turi pasirūpinti palikuonimis. Ir vėl beveik 8 mėnesius tamsoje laukti šilumos.

Ačiū O.Khan už puikią nuotrauką.

Dar kartą praplaukiame pro ledyną kranto link ir jau atsisveikiname.

Laivelyje gauname šiltos trintos sriubos ir duonos. Valio, nes jau 15 val.! Vis dairausi ar gausime dar ko, nes skrandis pasiruošęs priimti gerokai rimtesnį davinį - 9 val. valgyti pusryčiai senai pamiršti. Deja... reiks siaubt kuprinę – ten dar kažko buvo.

Kelią atgalios pramiegojome, supami Arkties vandenyno bangų. Kaip ir nieko nepraradome, nes fiordą apgaubė rūkas ir pro laivelio langus beveik nieko nesimatė. Tik prie pat Longyearbyen uosto rūkas prasisklaidė ir galėjome pasigėrėti šiandien atplaukusiais naujais laivais.

Ši pramoga buvo egzotiškiausia ir brangiausia iš pasirinktų Svalbarde - 270 eur žmogui.
Užtrukome visą dieną - 7 val. Prie ledyno plaukiojome apie 1 val.

Neužmirškite pažiūrėti 360o nuotraukų skyrelio, kurio nuoroda yra puslapio viršuje. Svalbardo 360o nuotraukas rasite čia.



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Žygis per pūgą ir Reynisfjara paplūdimys

Kam patinka nukritę lėktuvai ir žygis per pūgą? JAV karinio jūrų laivyno lėktuvui baigėsi degalai ir jis sudužo juodajame Sólheimasandur paplūdimyje. Kas iš jo liko? Einame pažiūrėti ir mes :)

Arkliai ir kriokliai

Ar žinote, kad islandai turi 46 žodžius sniegui apibūdinti? Nemažai. Kaip ir sniego :) Šįryt išvažiuodami susipažinome su iki šiol mums nematyta sniego rūšimi.

Drąsuoliai atvyko. Pirma susipažinkite su oru

Į gražiąją salą nusileidome vakar vakare, gavome mašiną ir jaukią nakvynę su į langą barbenančiu lietumi ir vis prasisukančiu švyturio spinduliu. Pirma naktis - lyja ir debesuota, t.y. šansai pamatyti pašvaistes nuliniai. Einame miegoti.

Besivaikant šiaurės pašvaistes arba Islandija žiemą

- Kur? Į Islandiją? Bet juk ten šalta!!
- Aha, bet ne taip smarkiai kaip Jūs galvojat. Be to, mes norim šiaurės pašvaistes pamatyt ;)

Trumpai apie islandų maistą ir ne tik

Islandai - šiauriečiai prie jūros, taigi ir jų tradicinis maistas atitinkamas - kad sotu būtų. Daug jūros gėrių, daug avienos, ir šalia - viso kito įmanomo pasaulio maisto: nuo picos iki suši.

Pagulėkim karštame upelyje?

Tinginio diena!
Malonu, malonu... :) Na nebus kad jau taip visai visai tinginio, bet bus gerai!

Griaustinio dievo draustinis - Thorsmork

Dar vienas gražus šviesus rytas, kai kylame anksčiau ir lipame į atsparųjį autobusą - važiuojam į šalies gilumą. Tikslas - Thorsmork slėnis, draustinis.

Diena paveiksle - Landmannalaugar!

Kam Islandija jau patiko, šiandien garantuotai negrįžtamai įsimylės!