Kiotas

Nedidelis miestas, lyginant su Tokiju ir Osaka - tik 1,4 ml gyventojų. Bet turistų kiekis turbūt tas pats - taigi į populiariausias vietas geriausia nuvažiuoti iki 10 val. ryto. O vėliau prasideda košė arba TMP (Too Many People=per daug žmonių).


Fushimi Inari šventykla

Ši vieta populiari dėl raudonų Tori vartų - pro juos praėjus iš kasdienybės patenka į šventumą, dar jie saugo nuo blogio ir sėkmę neša. Sako jų čia - bent 10 tūkstančių ir einant pro juos jautiesi lyg tunelyje.
Daugiausia naujų tori vartų statybą finansuoja turtingi privatūs asmenys ar verslai - kad sektųsi. Tai jeigu konkurentai pastatė, patiems reiktų kitiems metams irgi susibiudžetuot :) Tik išlindus iš stoties prasideda nenutrūkstantis turgelis ir didžiulis žmonių srautas. Atvažiavome vakare - už valandos leisis saulė. Lipant vis aukščiau į kalną žmonių sparčiai mažėja, bet taip pat vis stiprėja lietus, taigi toli nenuėjome.

Nuotraukose matosi dar vienas Kyoto simbolis - geišų rūbais pasipuošusios merginos. Niekur jų tiek nesutikome, nes čia seniausios geišų kultūros tradicijos. Norite pamatyti dar daugiau? Nuvažiuokite į Kioto Gion rajoną.

Tiesa, kad už kiekvieno Instagramo kadro yra instagramo vyras :)


Arashyama bambukų giraitė

Dar vienas Kyoto ir Instagramo 'Must'. Išėjus iš stoties - vėl atsidarinėja turgelis ir turistų dar nedaug - atvažiavome kiek po 9 val., ir dar nekaršta. Gražu, tikrai gražu.

Vėliau dieną teko praeiti po bambukus pakeliui į kitą objektą. Vaizdelis buvo toks

Kad pilną įspūdį susidaryti reikėtų pridėti kinų grupių šaukimą, papildytą vienu kitu garsiakalbiu amerikiečiu. Balaganas.


Arashyama rajonas

Pasivaikščiojom palei Hozu upę. Turistams vietiniai siūlo paplukdyti upe tradicine valtimi. Įdomiai atrodo valties vairininkas - iriasi ilga bambuko kartimi. Lapkričio gale čia medžiai nusidažo įvairiomis rudens spalvomis, sako, tuomet ypatingai gražu.

Nužydėjus šių vandens lelijų žiedams, lieka keisti stagarai, lyg dušo galvos :)

Konichiwa, vyrai, kas kimba?

Netoliese aplankėm keistoką Adashino Nenbutsuji šventyklą


Nishiki turgus

Tradicinis japoniškas turgelis saviems ir, daugiausia, turistams. Šį kartą nusprendėme eiti ir vietoje ragauti. Ale gatvelė siaura, žmonių jūra, kažką nusipirkęs prie tos pačios krautuvės ir suvalgyt turi - taisyklės tokios, nes kitaip visai bardakas būtų.

Ragavome daug dalykų: krevečių, Tokijuje sužavėjusių takoyaki, katsu vištienos, ebifuki. Ir nors buvome tikrai alkani, šįkart nusivylėme. Nė vienas iš ragautų dalykų nebuvo įsimintinas, šiaip sau...



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Balta balta kur dairais ir du seni geri pažįstami: Gullfoss ir Geizeris

Jau metas roges link namų sukti. Ir iš ties, rogės šiandien būtų buvęs bene geriausias transportas. Aplankysime Gullfoss ir Geizerį.

Karštos maudynės ir paskutinis šansas pašvaistėms

Faktas, kad esame visam svietui apsiskelbę, kad jau mums maudynės, tai nėra labai svarbu, subtiliai tariant. Bet net aršiausi skeptikai negali atsispirti pagulėjimui karštam terminiam islandiškam vandenyje. Lauke. Žiemą.

Ledo tunelis

Šiandienos pramogą teko perkelti 2 kartus, nes labai jau nedraugiški buvo orai, netgi pavojingi. Daug lietaus šiame regione grasino potvyniu, o dar baisusis vėjas. Laimei, dar užteko dienų - viskas pavyko!

Saulės lydimi iki Stokksnes. Su pauze prie Jokulsarlon lagūnos

O čia tikra nuotrauka?

Ledynas ir deimantai paplūdimyje

Šlapiausia diena Islandijoje. Visą dieną labiau ar mažiau lijo. O kai lijo mažiau, visvien vandens gavome - arba per jį ėjome arba paplūdimyje purslų vėjas atnešė.

Sėkmės zigzagai arba oi koks ilgas kelias namo

Per visą laiką Grenlandijoje sėkmę minėjom dažniau, nei paprastai. Kelionė namo užtruko...

Arktiniai augaliukai

Tradicinė apžvalgėlė prijaučiantiems botanikai - kas čia auga.

Kalniukas prie oro uosto - Quassussuaq (Lille Malene)

Turint gerą pusdienį - šaunus haikas, kurio pradžia - šalia oro uosto.