Nedidelis miestas, lyginant su Tokiju ir Osaka - tik 1,4 ml gyventojų. Bet turistų kiekis turbūt tas pats - taigi į populiariausias vietas geriausia nuvažiuoti iki 10 val. ryto. O vėliau prasideda košė arba TMP (Too Many People=per daug žmonių).
Fushimi Inari šventykla
Ši vieta populiari dėl raudonų Tori vartų - pro juos praėjus iš kasdienybės patenka į šventumą, dar jie saugo nuo blogio ir sėkmę neša. Sako jų čia - bent 10 tūkstančių ir einant pro juos jautiesi lyg tunelyje.
Daugiausia naujų tori vartų statybą finansuoja turtingi privatūs asmenys ar verslai - kad sektųsi. Tai jeigu konkurentai pastatė, patiems reiktų kitiems metams irgi susibiudžetuot :)
Tik išlindus iš stoties prasideda nenutrūkstantis turgelis ir didžiulis žmonių srautas. Atvažiavome vakare - už valandos leisis saulė. Lipant vis aukščiau į kalną žmonių sparčiai mažėja, bet taip pat vis stiprėja lietus, taigi toli nenuėjome.
Nuotraukose matosi dar vienas Kyoto simbolis - geišų rūbais pasipuošusios merginos. Niekur jų tiek nesutikome, nes čia seniausios geišų kultūros tradicijos. Norite pamatyti dar daugiau? Nuvažiuokite į Kioto Gion rajoną.
Tiesa, kad už kiekvieno Instagramo kadro yra instagramo vyras :)
Arashyama bambukų giraitė
Dar vienas Kyoto ir Instagramo 'Must'. Išėjus iš stoties - vėl atsidarinėja turgelis ir turistų dar nedaug - atvažiavome kiek po 9 val., ir dar nekaršta. Gražu, tikrai gražu.
Vėliau dieną teko praeiti po bambukus pakeliui į kitą objektą. Vaizdelis buvo toks
Kad pilną įspūdį susidaryti reikėtų pridėti kinų grupių šaukimą, papildytą vienu kitu garsiakalbiu amerikiečiu. Balaganas.
Arashyama rajonas
Pasivaikščiojom palei Hozu upę. Turistams vietiniai siūlo paplukdyti upe tradicine valtimi. Įdomiai atrodo valties vairininkas - iriasi ilga bambuko kartimi. Lapkričio gale čia medžiai nusidažo įvairiomis rudens spalvomis, sako, tuomet ypatingai gražu.
Nužydėjus šių vandens lelijų žiedams, lieka keisti stagarai, lyg dušo galvos :)
Konichiwa, vyrai, kas kimba?
Netoliese aplankėm keistoką Adashino Nenbutsuji šventyklą
Nishiki turgus
Tradicinis japoniškas turgelis saviems ir, daugiausia, turistams. Šį kartą nusprendėme eiti ir vietoje ragauti. Ale gatvelė siaura, žmonių jūra, kažką nusipirkęs prie tos pačios krautuvės ir suvalgyt turi - taisyklės tokios, nes kitaip visai bardakas būtų.
Ragavome daug dalykų: krevečių, Tokijuje sužavėjusių takoyaki, katsu vištienos, ebifuki. Ir nors buvome tikrai alkani, šįkart nusivylėme. Nė vienas iš ragautų dalykų nebuvo įsimintinas, šiaip sau...
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)