Įdomybės

Jūsų akiai ir žiniai - ką įdomaus pastebėjome Argentinoje per geras dvi savaites.


Argentina = steikai

Neatrenkam žodžių, nuo ko pradėti...Argentinos šlovė dėl asado - keptos mėsos yra nė kiek ne perdėta.
Skanu, na velniškai skanu. Bet ir daug, baisiai daug. Alvydui - super! Jūratei - infarktas lėkštėje :) Žodžiu, mėgstantiems pavalgyti jautienos, Argentina turėtų būti svajonių šalis. Ar tiesiog mėgstantiems daugiau mėsos pavalgyti :) Lėkštės tikrai nepamažintos. Tiesiog steikai tokio dydžio, kad tik jis vienas telpa į lėkštę. O kai atneša garnyrus, tai tiesiog Pilnas Stalas Maisto, o ne pilnos lėkštės.

Norint po vakarienės nekristi į komą rekomenduojam imti vieną patiekalą dviems. Nors kartais sunkoka tai suderinti, mat vienam norisi riebiau, pvz. rib eye ar tomahauk steiko, kitam - liesiau, pvz. avienos ar jaučio sirloin... Gerai, jeigu turite virtuvę, kur kitą dieną kūrybiškai sunaudosite likučius, o jeigu neturite...
Vieną vakarą Šarikas labai džiaugėsi...

Žodžiu, ką bedarysite, bet per porą savaičių + 1-2 kilogramai = garantuoti. Gerai, kad abiems - niekas nepasišaipys.
Širdy verkiu ir noriu į Japoniją... O jei rimčiau, net Alvydui vieną dieną mėsos buvo gana. Ėjom pirkit ryžių, žuvies ir suši daryti!


Maišeliai

Nuo 2017 m. parduotuvėse nėra plastikinių maišelių pirkiniams! Paruošta kartoninių dėžių nuo prekių, taip pat galite nusipirkti daugkartinį maišelį.
Tautiečiai, gal ir mums laikas susiimti? :/


Senjoros ir senjoritos

Vietiniai žmonės (ypač Patagonijoje) dažniausiai žemi ir stamboki. Ir aš čia jaučiuos aukštesnė :) Damos dažnai apvalių formų, vaikučių turinčios - ypatingai. O garderobas kuklumu negarsėja - rūbai aptempti, nevengia ir trumpų maikelių. Ir tai yra labai fainai. Tai jeigu dailiosioms lietuvaitėms duoti šių moterų pasitikėjimą savimi, jos tikrai valdytų pasaulį.


Vaikai

Gimstamumo problemų šalyje tikriausiai nėra. Ir gatvėje matyti daug šeimų su vaikais, jaunų žmonių. Įdomu tai, kad vaikiškų vežimėlių visai nematyti - tėvai vaikus nešioja ant rankų, o kas jau vaikšto - eina patys.


Bankomatai ir grynieji pinigai

Grynieji čia valdo.
Tam, kad išsiimti 2000 ARS grynaisiais (maksimali operacijos suma), turi sumokėti 378 ARS bankomato mokestį.
Lietuviškai tai skambėtų taip: už 30 EUR grynais turi sumokėti 5.7 EUR
Ką galima nupirkti už 2000 ARS (30 EUR)? Vakarienė restorane mums kainuodavo nuo 2000 iki 3000 ARS. Aišku mokėdavome kortele, bet arbatpinigius palikdavome grynaisiais.

Kito banko bankomate daugiausiai gali išsiimti 4000 ARS, bet turi sumokėti 630 ARS bankomato mokestį.
Tai atitinkamai 60 EUR grynais kainuos 9.4 EUR

Tik atvykę išsigryninome 5000 ARS, sumokėdami 630 ARS bankomato mokestį. Kadangi mums tai nelabai patiko, pradėjome domėtis alternatyvomis. Radome puikų būdą išsigryninti pinigų labai palankiu kursu ir nesumokant jokių mokesčių - tai Azimo programėlė. Tiesiog susikuri paskyrą ir pervedi pinigus iš savo kortelės į Azimo ir pasirenki kur nori atsiimti grynuosius. Buenos Aires buvo gal 6 vietos, kur galėjome tai padaryti. Gaila tik, kad neišeis pasiimti grynųjų Čilėje, nes šioje šalyje Azimo neteikia tokios paslaugos. Na bet dar išbandysime ją Peru ir Bolivijoje.

O visus burbėjimus geriausiai nuramina situacija, kai bankomate jau tris dienas visai nėra grynųjų! Alvydas, vakarietis žmogus, nervinasi ir nesupranta, kaip taip gali būti? Juk turi papildyti! Aha, Alvyduk, turi... :) Bandau solidariai palaikyt vyro nepasitenkinimą. Bet prisiskaičius keliautojų istorijų apie kitokį pietų Amerikos šalių požiūrį į dalykus, žinau, kad nereikia nervintis. Po kokios savaitėlės tikrai tų pinigų papildys :)


Bardakas

Teks priprasti, kad į viską žmonės žiūri paprasčiau. Pavyzdžiui - į ženklus, aptarnavimą ar tvarkaraščius. Iš 9 kelionių autobusu, tik du kartus vėlavome išvykti vos 5 min., dažniausiai - apie 20 min. Aišku, jokiu būdu nesiūlau jums vėluoti!
Verta papasakoti vieno ryto istoriją autobusų stotyje. Vakare nusipirkome bilietus į Perito Moreno. Ryte vairuotojas visus gena atgal į stotį neva kažką dar sumokėti ar panašiai. Ok, stojame į eilę ir laukiame. Visi vakariečiai garsiau ar tyliau pykstame, nes negi nebuvo galima vakar parduodant bilietą to padaryti? Ir mudu burbame, kol išgirstame už nugaros kalbančius vokiškai. Jiems tai kažkokia katastrofa! :) Tikimės japonų nepasitaikė, nes šiems žmonėms galėtų ir širdis sustreikuoti :)

Pasirodo, kad reikalas buvo labai rimtas - keleivių buvo dviems autobusams, tai kasoje pirmus keturiasdešimt nukreipė į septintą autobusą, paskesnius - į aštuntą...
Išvykti pavėlavome vos 25 minutes... Tikiuos tiems vokiečiams kraujo spaudimas vėliau susitvarkė :)


Elektra

Va taip atrodo elektros įvadai su saugikliais ir skaitliukais. Tiesiog šitaip - ir saulei šviečiant, ir lietui lyjant.
Tiesa, ne visur!


Šunys

Kadangi jų čia tiek daug, o su pavadėliais vaikšto tik maži išpopinti šuniūkščiai, pasidomėjome kame reikalas su palaidais didžiaisiais. Pasirodo, viskas labai paprasta - tiesiog jų niekas neprižiūri ir populiacijos nekontroliuoja. Niekas nemaitina - susiranda patys, nekastruoja, "nemigdo". Viskas pagal natūralius gamtos dėsnius natūraliame žmonių mieste.

Šerpa ir šunys :)


Nacionalinio parko ženklai

Daug darbo įdėta į Glaciares nacionalinio parko nuorodas ir ženklus. Gražiai ir harmoningai. Mums labai patiko.


Šiukšlių dėžės

Patagonijoje visos šiukšlių dėžės - metaliniai narvai, kartais aukščiau pakelti nuo žemės. Kodėl? Kad neišnešiotų vėjai ir šunys.


Barai

Interjere tinka viskas: bet kokie seni rakandai, sniego batai, iškabos, plakatai, užrašai, lentelės, automobilių numeriai, pinigai, netgi kelmai!

Beje, pinigas - estiška krona. Šaunuoliai estai! Lietuviai arba tinginiai - nekeliavo, arba skrudžai - litų nepaliko.

Kartais paprastiems dalykams nebūtini brangūs sprendimai. Pavyzdžiui - vietoje brangių pritraukėjų tualetų durims galima įdarbinti inžinerinį supratimą ir vietines medžiagas.

Bet ir alaus turi! Rūšių daug, nebrangus, dauguma per "Laimės valandas" (~15 - 20 val.) du bokalus už vieno kainą pila, tai tik ragauk! Bet neužsimirškite, ryt į kalnus ;)


Grožio po truputį

Dauguma rezervacijų šiais laikais įvyksta internetu. Todėl gerai atrodyti nuotraukose yra baisiai svarbu. Taip svarbu, kad hostelio fasadui apdaila - privaloma. Na o kitai pusei ne taip jau būtinai ir reikia. Ir tai labai labai dažna situacija.


Telikas

Televizorius - valdovas, lygiai kaip pas mus. Ir standartinis vietinių namukas, kur televizijos lėkštė yra būtinas atributas.


Ruta 40

Istorinis žymusis 40 kelias - 5000 km per Argentiną, palei rytinę Andų pusę. Per nacionalinius parkus, upes, druskos ežerus, pietuose - Patagoniją. Skamba taip pat romantiškai kaip JAV Route 66. Tačiau būkite budrūs! Didelė kelio dalis - neasfaltuota, kai kur būtinas 4 ratais varomas transportas, nes kelias sudėtingas, status, duobėtas, be žymėjimų. Aišku, yra ir gerų atkarpų.


Ratai

Dažnai autobusų ratai turi tokius priedus. Gal kas žinote, kodėl?



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.