Nuotraukoje - atsitiktinis Čiurlionis. Ne veltui jubiliejiniais šio menininko metais ir keliaujame.
--------------

- Grenlandiją? O ko ten važiuoti?
- O kodėl ne?

Kodėl keliauti į Italiją, Graikiją ar Balį?
Todėl, kad ten yra kažkas, kas patinka.
Taip ir čia.

Mums patika šiaurinė gamta. Jūratė kažkokią magišką trauką jaučia ledynams. Mums patinka, kur mažai žmonių. Smagiau prakaituoti lipant į kalną, nei gulėti prie jūros.
Patinka jausti gamtos galią ir stiprumą, ir savo mažumą. Kai vėjas ar pūga primena: žmogeli, aš čia viską valdau!

Tai kaip nenukeliaut į Grenlandiją?!

Jūratė svajojo senokai, o kai 2024 m. pavasarį skrendant į JAV pasitaikė giedra ir graži diena virš Grenlandijos - mūsų telefonai šauniausiai priartino snieguotas viršukalnes, ledynus ir tada buvo aišku, kad 52G ir 52H sėdynių keleiviai TIKRAI keliaus į šią šalį.

O galutinį tašką uždėjo SAS, paskelbę, kad pradės skraidyti tiesiogiai į Nuuką iš Kopenhagos.
Viskas išsisprendė - varom! Pirmu skrydžiu!

Abiems palengvėjo. Nes Jūratė buvo gerokai užkaitus šia idėja, o Alvydui buvo taip pat aišku, kad madam nenorės savaitę haikint laukinėj gamtoj, miegodama palapinėj ir su bucket toilet (kibiras - tualetas). Žinoma, tokia kelionė nebuvo vienintelė opcija aplankyti Grenlandiją, bet kitos buvo daug daug brangesnės. O kai Jūratė įsikala kokią mintį į galvą, tai pabandyk tu ją išmušti, vaje vaje...

Taigi pasirinktas formatas - vykstame į Nuuk ir iš ten laiveliais plaukiame į dienos keliones arba haikus ir haikiname netoli Nuuko. Ne visiškai savarankiška kelionė, kaip mes visada keliaujame, bet labiausiai arti to.

Trumpas

Lietuvoje paminėjus, kad keliausime į Grenlandiją, turbūt 90% žmonių pasakydavo kokį komentarą apie D. Trumpą. Tai buvo populiariausia žmonių žinoma informacija apie Grenlandiją.

Per beveik dvi savaites čia būnant, nė vienas žmogus: nei vietinis, nei atvykėlis, mums girdint nė karto nepaminėjo šio žmogaus. Tai va. Panašu, kad čia vietoje visiškai neįdomūs to galingo senelio sapalai.