Galapagų salos. 1 dalis

Ne kartą Jums burbėjom, kad mums paplūdimiuose neįdomu, karšta, ką ten veikti... Brolyčiai, tik ne Galapaguose!
Valgom savo žodžius :)

Čia yra nerealiai gražu ir įdomu! Dar tokio balto smėlio, žaliai mėlyno vandens ir įdomiausių gyvių gausos niekur nebuvome matę!

Galapaguose praleidome 5 pilnas dienas. Nekantraujame su Jumis pasidalinti jų įspūdžiais.


Santa Cruz sala

Mes apsistojome vienoje saloje. Iš čia plaukiojome ar ėjome į visas atrakcijas. Pirmiausia apie įdomybes pačioje saloje, kur galima nueiti patiems arba nebrangiai nuvažiuoti autobusu ar vandens taksi.


Žuvų turgus

Per pirmą valandą saloje galite pamatyti bent pusę jos įžymybių. Tik reikia žinoti, kur ateiti. Puikiausia vieta - žuvų turgus. Žvejų ir mūsų laimikis nuotraukose :)

Žvejams sugrįžus ir išdarinėjant žuvis, aplink visą dieną snaudę kaimynai grumiasi dėl gardesnio likučių kąsnio.

Bet kada čia užsuksi, rasi tinginiaujančių gražuolių.


Vėžlių įlanka (Turtle bay)

Ryte nuo namų iki šio paplūdimio ėjome 3,5 km. Kai saulė dar ne pačiame pike, kol dar tik 26-29°C šilumos :)

Didžiulės opuncijos išaugusios į medžius, įdomu eiti tarp tokių šimtamečių kaktusų.

Kaktusai davė bent truputėlį pavėsio, o kuo arčiau vandenyno, tuo mažiau jų beliko.
Pakrantė!

Smėlis baltutėlis nei kriauklės, nei akmenuko, vanduo mėlynai žalias ir kiek gyvybės!

Tokio paplūdimio niekada nematėme! Fantastika!

Laimingi mirkome kojas šiltame vandenyje ir lenktyniaujame su iguanomis :)

Prieiname mažytę įlankėlę, kur 3 kv. m plote kokie 10 snorkelintojų. Kodėl jie čia grūdasi? Tuoj viskas pasidaro aišku!

Ir žuvyčių margaspalvių gausu, bet mes kol kas į paplūdimį, snorkelininsim rytoj!

Nejauku ir rašyti, nes vargu ar patikėsite... Tik atėję puolėme į vandenį maudytis. Abu! Ir Jūratė! Savo noru net tris kartus į vandenį lindo!
Žinom, žinom... skamba tai kaip iš fantastikos knygos, bet kad čia nerealiai fainai!

Beje, šis paplūdimys uždaromas 17 val., nes vakare ten nakvoti sugrįžta vėžliai, ten jie ir kiaušinius deda. Taigi šią šaunią vietą žmonės šauniai dalinasi su gamta. O vėžliai Galapaguose - vertybė, čia jie gerbiami ir saugomi.


Vėžliai. 1 vieta. Čarlzo Darvino mokslinių tyrimų stotis

Nuo pat 1964 m. Santa Cruz saloje mokslininkai gali vykdyti įvairiausius tyrimus Č. Darvino vardo tyrimo stotyje. Ekvadoro vyriausybė neseniai pratesė neatlygintiną sutartį dar 25 metams. Vykdomų tyrimų temos pakankamai įvairios: nuo vietinės salų faunos ir floros iki ištisų ekosistemų išsaugojimo ar atstatymo.

1831 m. iš Anglijos į kelionę penkeriems metams leidosi nepasižymėjęs ir ne itin motyvuotas medicinos studentas Čarlzas Darvinas. Aplankęs pietų Ameriką jis kuriam laikui stabtelėjo Galapagų salose, kur jis pastebėjo, kad gyvūnai ir paukščiai čia panašūs į matytus žemyne, bet labai prisitaikę prie unikalios salų gamtos.
Daug vėliau, 1859 m., visi pastebėjimai nugulė į žymiąją Darvino knygą - "Rūšių atsiradimas", kuri drąstiškai ir negrįžtamai pakeitė mūsų supratimą apie biologinę gyvybės rūšių kilmę ir Č. Darvinui uždirbo nenuginčijamą genialaus mokslininko vardą.

Mokslinių tyrimų stotyje gyvena keleto rūšių Galapagų vėžliai ir iguanos. Čia galite sužinoti daug įdomių faktų apie rūšių įvairovę, jų išnykimo ar išgyvenimo priežastis, elgseną, mitybą, stebėti patinų kovą dėl teritorijos.


Vėžliai. 2 vieta. El Chato ranča, Didžiųjų vėžlių rezervatas ir lavos tuneliai

Autobusu pavažiavome apie pusvalandį iki artimiausio taško ir beveik valandą ėjome iki rezervato. Laimei, bent pusę kelio žygiavome šiuo šauniu tuneliu, pavėsyje.

Pavėsiu mėgavosi ir vietinės gražuolės :)

Rezervatas turistus vilioja dviem pramogom: lavos tuneliais ir vėžliais. Susimokame po 5 dolerius ir pirmiausia keliaujame į tunelius.

Santa Cruz saloje tokių tunelių daug, viso keli kilometrai. Jie susidarė, kai verdantis Žemės centras veržėsi į paviršių - pakrasčiuose buvusi lava stingo greičiau ir susidarė koridoriai ar tuneliai, vadinkite kaip patinka, karštai lavai pasiekti paviršių. Ši sala - pakankamai jauna. Mokslininkai vertina, kad ji susiformavo prieš 700 tūkst. - 1,5 mln metų. Senai lavos šiuose tuneliuose nebuvo, nežinau, ko aš šioje nuotraukoje taip išsigandau.

Na ir vėžliai. Didžiuliai ir lėti. Ar žinote, kad jų kiautai auga visą gyvenimą? Jie niekada nekeičia kiauto, neieško naujo, kaip kai kurie krabai. O šie milžinai gyvena bent 100 metų, nelaisvėje ilgiausiai išgyveno 170 metų. Patelės sveria apie 110 kg, o patinai - 220 kg. Pagarbiai kreipėmės "Jūs, pone vėžly".

Vaikams paruošta įvairių užsiėmimų ir pamogėlių. Jūratė išbandė atrakciją - pasimatuok vėžlio namelį :) Tiko.

Grįždami link autobuso matėme dar kelis galiūnus. Du iš jų aiškinosi santykius. Ar vienas iš jų ieškojo kelio? :)
Nuotraukoje apačioje matote vieną vėžlį šonu, o kitą - užpakaliu.



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.