Catarata Perolnioc krioklys ir Ollantaytambo

Gal jau laikas būtų aktyviai dienelei?! Nenusėdim ant uodegų kaip norisi kur nors prasieiti!

Apsigyvenome Urubamboje, kuri yra 2,9 km aukštyje. Taigi net puse kilometro žemiau nei Kuskas! Kaip keičiasi supratimas apie aukštį :)

Beje! Mes jau ilgiau nei mėnesį laiko nenusileidžiame žemiau, nei 2,2 km. Juokėmės - ar nesisuks galvos nuo deguonies pertekliaus, kai į jūros lygį nusileisime? :)

Rytas Urubamboje gražus - nelyja, debesys pamažu traukiasi nuo kalnų. Einame prie krioklio!

Pirma truputį pavažiuosime iki starto. Galėtume eiti ir iš mūsų kaimo, bet tuomet butų 25 km. Šiame aukštyje gali būti daugoka, taigi pasirinkome trumpesnį maršrutą.

Atvažiuojam iki faino slėnio. Įtariame, kad teks iki jo gilumos nueiti.

Kelias veda vis aukštyn. Pro kaimą, pro vienkiemius, pro žoles ir suaugusius kaktusų kvartalus.
Šiandien pamatysime dar Peruvietiškų kaimų. Čia žmonės verčiasi žemės ūkiu - dažniausiai augina kukurūzus, bulves, kitas daržoves. Kai kur ir karvė, vištos, šuniukas kieme matyti. Gyvena mažiukuose namukuose, dirba visa šeima.
Kaip ir pas mus. Prieš beveik 100 metų.

Viename kaimuke ir mažą uodeguotą draugą sutinkame. Palydėjo jis mus iki kaimo paskutinės gatvelės :)

Lėtai, bet atkakliai kilome vis aukštyn. Ten vaizdas vis gražesnis, vis tankesnė žaluma.

Žiūrėkite, kokią karūną vyras padovanojo :)

Pasilabinome su įspūdingais ūsais pasipuošusiu vietiniu.

Šniokščia ir žemyn skuba upelis. O karvės ramiai ganosi šalia ir niekur neskuba.

Pagal garsą sprendžiame, kad esame netoli, taip norėtųsi paspartinti žingsnį, deja... Einame lėtai, lyg pensininkučiai :)
Jaučiame, kad ir oras vėsesnis, suprantame, kad tikriausiai jau gerokai virš 3 km užsikorėme.

Atėjome!!!

Gražuolis! Kokie 70 m., spėtume. Ir koks šaltas vanduo!

Nuo krioklio aplink teška daug vandens, tai nors ir kaip saugojomės, gerai išbraidėme purvyne.
Gal todėl, o gal ir ne, ilgai prie krioklio nebuvome.

Iš tikro, galvoju, kad mums šiandien buvo svarbiausia eiti, kaip haskiams - bėgti. Jau labai pasiilgome būti lauke ir kelias valandas grožėtis kalnais aplink :)

Ir tuo pačiu keliu atgalios. Tik žemyn jau greitai einasi. Dvigubai greičiau parlekiam prie mašinos.

Grįžę patikrinome - krioklys yra 3,48 km aukštyje. O jo paties aukštis - net 100 metrų! Summa summarum:
4 val.,
470 aukštyn
9 km trasa.


Ollantaytambo Sanctuary (Šventykla)

Bet diena tuo nesibaigė! Turėjau dar vieną norą. Už 20 min. kelio populiarus turistinis miestukas Ollyantambo, kur yra dar vieno inkų miesto palikimas.

Vieta vadinasi Ollantaytambo Sanctuary (Šventykla) ir įskaičiuota Cusco boleto turistico (bilietas į 16 lankytinų vietų, kurį pirkome Kuske). Bet ten mes nenorėjome, jau pamatėme pakankamai inkų miestų. Norėjome užlipti iki vienų griuvėsių kitoje to miesto pusėje ir iš ten pamatyti Ollantaytambo miestuką ir senajį inkų miestą.

Vairuotojas išleido mus centrinėje aikštėje. Nuotraukos dešinėje matosi gelsvo akmens statiniai. Ten ir eisime. Miestuko akmeninėmis gatvėmis nužygiuojame iki kalniuko, kur prasideda gėlėmis apsodintas takas.
Alvydas lyg Disnėjaus pasakoje :)

Lipti statu, bet laiko turime tik valandą, o ir dangus niaukiasi, tai spaudžiam. T.y. palipam, palipam, atgaunam kvapą ir vėl kopiam :)

Gražu lipti. Atsisukus matosi kalnai ir inkų terasos.

Mūsų tikslas vis artėja, tik niekaip nesupratome - kam tas grūdų saugyklas statyti taip aukštai?

Gal kad Urubambos upė patvinusi nenuneštų, gal kad priešai atėję neatimtų ar nesudegintų, o gal inkams šiaip patiko į kalnus lipti. Kad ir blynams miltų pritrūkus :)

Užsukite į mūsų puslapio 360° skyrelį - ten įdomios nuotraukos iš šitos vietos.

Pasidžiaugiam ir, kol neapsisuko galvos, ropščiamės žemyn. Nedaug čia palypėt aukštyn teko, tik 90 m. iki 2,8 km. Bet gerai kojas pamiklinome.
Puiki diena. O dabar - greičiau valgyti!



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.