Antras rytas be pašvaisčių. Naktį buvo debesuota, taigi ir mes, ir Aurora appsas ramiai miegojome.
Ar žinote, kad islandai turi 46 žodžius sniegui apibūdinti? Nemažai. Kaip ir sniego :) Šįryt išvažiuodami susipažinome su iki šiol mums nematyta sniego rūšimi. Mes jį pavadinome burbuliniu.
Kaip žinia, islandiški arkliai yra ypatingi (moka ne 3 kaip visi, o net 5 jojimo būdus) ir iš jų čia daromas rimtas verslas. Kadangi nakvojome prie fermos, užeiname pasidairyti į arklides. Gražūs, nedidukai tie arkliukai. Visiems patinka, kai kaktą pakaso. O kailis jų rimtas - žieminis. Labai storas.
Iš puikiųjų šios nakties namų su panoraminiu vaizdu į laukus važiuosime aplankyti senų pažįstamų. Oras šiandien daug geresnis. Prisiminėme, kad ir kai čia buvome vasarą, pirmąją dieną gamta mus sutiko nedraugiškai, o toliau viskas sekėsi puikiai. Tai tikimės ir šį kartą scenarijus atsikartos.
Seljalandsfoss krioklys
Dailus, netgi elegantiškas krioklys, neužšąlantis net žiemą. Vasarą čia vos stabtelėjome, nes traukėme toliau - į tarpeklį. O dabar tarpeklis nelankomas, taigi aplankysime krioklį.
Kas tikrai krenta į akis, tai kiek daug žmonių. Vėliau ir vietiniai patvirtins, kad šią žiemą atvyko itin daug turistų. Bet čia visada taip buvo - kasmet vis daugiau ir daugiau. Aišku, iki covido. Dar vienas akivaizdus įrodymas, kad niekas čia tiek žmonių nesitikėjo - parduotuvėse išpirkti visi geležai batams - yra tik vaikiškų dydžių. Pardavėjai skėsčioja rankomis, o mes slidinėjame ant ledo ir tikimės nenudribti.
Nueiname ir iki gretimo nediduko Gljufrabui tarpeklio. Šlapia ir slidu, bet ne visus tai sustabdo :) Viduje vėjas labai neša krioklio vandenį, tai visi drąsuoliai išeina šlapi. Kas ilgiau fotografuoja, tų plaukai tokie šlapi, vanduo net varva. Pats tas, kai lauke +2 :)
Skógafoss krioklys
Kaip visada sutraukiantis daugiausia dėmesio ir yra aplipęs fotografų ir vasarą, ir žiemą, ir dieną, ir naktį.
Čia pirmą kartą gyvai pamatėme naują žmonių porūšį - homo instagramensis. Kai eiliniai homo sapiens fotografuojasi prie krioklio nėra taip įdomu - visi užsiėmę savo reikalais. O ant galvos sniege stovinti pusnuogė persona dėmesį atkreipia iš toli - toks jau sunkus tas influencerių darbas. Ir šiaip gera atrakcija - pamatę visi aplinkiniai linksmai juokiasi :)
Na o mes daromės asmenukę su vietiniu :)
Išslaptintas Kvernufoss
Einam prie To - Slaptojo? Nusišypsom ir be žodžių aišku, kad EINAM!
Vasarą prieš 5 metus B&B šeimininkas - vietinis islandas papasakojo apie "slaptą vietą", kur gali už krioklio užeiti. Per tą laiką ši vieta buvo smarkiai išslaptinta, bet dabar žiema ir žmonių bent 10 kartų mažiau - bus fainai. Pavažiuojame 0,5 km iki pažįstamo parkingo. Dabar čia jau muziejaus parkingas ir reikia susimokėti 5 eurus. Parkingo appse arba teks nueiti iki muziejaus. Nepamirškite ir nepatingėti nueiti prieš palikdami mašiną, nes tikrai stebi ir baudžia. Sutikome dvi sutrikusias ir nelaimingas nubaustas keliautojas.
Nuo parkingo palei tvorą iki padaryto perlipimo, o toliau - aiškus takelis dešinėn. Ir pažįstama viskas ir tuo pačiu kitaip - balta ir šalta.
Sutikome kelis šlapius žmones - aiškiai krioklys neužšąlęs. Eiti netoli, užsitraukus kapišoną ir vėjas nebaisus. O jis stengiasi parodyt ką gali.
Slidoka, tikrai gaila, kad neturime geležiukų batams. Takeliukas siauras ir slidus, nesinori nuo jo nuslysti link to upelio.
Labas! Senai matytas, kaip sekasi? :)
Lieku ant paskutinio posūkio ir stebiu kaip Alvydas tuo lediniu takeliu laimingas skuodžia už krioklio. Ir tikrai skuodžia, čia tik aš tais ledais tipenu. Spėkit, ar tik nedribs smarkuolis? Aišku! Laimei, nesmarkiai. Labiau orumas nukenčia :) Susimojuojam ir abu žinom, kad teks jį pabarti...
Vasarą už krioklio fainai - vėsu ir gaivu. Dabar tos gaivos ne taip smarkiai ir norisi :) Taigi neužsibūnam, nes vandens krenta visai nemažai. Labai labai fainai, kad atėjom :)
Na o parėjimas tikrai nebuvo toks fainas kaip nuėjimas. Švelniai tarus :)
Kiek nesmagu buvo, kad sniegas lėkė tiesiai į veidą ir teko labai giliai į kapišoną sulysti, kad adatėlėm veido nebadytų. O Jūratei dar užėjo pastikrinta baimė nučiuožti nuo to kalniuko, tai teko Ypatingai lėtai tipenti. Oi teko keiksmų islandams, kad pakankamai šią žiemą geležų batams neatsivežė...
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)