
O tiksliau: Gerduberg uolos, Gatklettur arka, dar Hellnar uolos ir Kirkjufell kalnas!
Islandiškas rytas saule nelepina, bet nuotaikos irgi nedrumsčia. Šiandien kelias veda salos vakarinėje dalyje, kai kur netoli pakrantės. Plane daug gražių vietų, kojos trypia iš nekantrumo. Tik atsargiai trypčiot reikia, kad mūsų padrožto automobilio dugno neištrypčiotume per tas dvi savaites :)
Gerduberg uolos
Laimei, važiuoti neilgai ir jau matom tiesius uolų pagaliukus!
Šokam iš ratų, varom arčiau!

Įspūdinga juosta tiesių bazalto uolų. Visos labai panašios - apie 1,5 m. pločio, nuo 7 iki 14 m. aukščio, atrodo, kad skulptoriaus išskaptuotos.
Geologai sako, kad tokios unikalios simetrijos uolos Žemėje yra labai retos, bet visgi ne žmogaus, o gamtos darbas.


Prieš tūkstančius metų išsiveržusio ugnikalnio lava tekėjo nuo šios uolos šlaito pakankamai lygiais intervalais. Jūros vanduo juos greitai atvėsino ir taip stingstantys bazalto stulpai įgavo šias unikalias formas.
Raudfeldsgja tarpeklis
Aha, tokio pradžioje nepaminėjome. Nedidukas šis tarpeklis, nemanėme ilgai prie jo ir būti.
Bet taip pat nesitikėjome privažiavus pakliūti į tokią mistiką! Niekaip kitaip netiko apibūdinti šio vaizdo - tarpekliui galvą apsukę sunkūs debesys, o drėgmę ore atrodo galima ir gerti.
Beje, ar žinote, kad dauguma islandų tiki, ar bent atsisako netikėti (irgi įdomus statusas) elfais, troliais, fėjomis? Ilgus šimtmečius atskirai nuo didžiojo pasaulio gyvenusi tauta sukūrė daug mitų ir pasakų, kuriais smagu tikėti.
Šitas tarpeklis būtų labai gera vieta šioms tautosakos būtybėms gyventi :)

Gatklettur arka
Traukiame gilyn į Snaefellsnes pusiasalį - dar valanda mašinoje ir atvažiuojam iki vakariausių taškų, ką aplankysime šioje saloje. Pirmiausia - Gatklettur Arka.
O ši pakrantė nepaparasta - jeigu kas skaitėte Žiulio Verno knygą "Kelionė į Žemės centrą", žinokite, kad būtent šiose apylinkėse buvo paskutinė trijų herojų stotelė prieš lipant į didijį Snaefellsjokull ledyną - ugnikalnį, nuo kur toliau jie leidžiasi į Žemės centrą.
Lipdami iš mašinos gaunam realų priminimą apie vėją - jis taip košia, kad akimirkai buvo 'strioko', kad tikrai dureles nuraus. Nenurovė. Nei durelių, nei stogo :)
Pakrantėje oras nelepina, bet ant kojų stovime tvirtai, varom pasidairyti.
Buvome matę nuotraukų ir video, kur vaikinai (beveik visada) vaikščioja arka. Draudžiamų ženklų bent iš čia nematyti, visgi tai neatrodo kaip labai gera mintis. Ypač tokią dieną kaip šiandien, kai bangos, vėjas ir lietus negailestingai plaka iš visų pusių. Ilgai neužsibuvome ir grįžę užmetėme akį į mašinos galą, kur šiltesni megztukai guli.
Hellnar uolos
Dar kelios minutės mašina ir sustojome prie šaunaus vienišo namuko - kavinės. Vieta tikrai gera, o ypač tokiu oru - viduje pilna žmonių su arbata ar bliūdu geros islandiškos sriubos ramiai ir šiltai besimėjaugančių vėjo gairinamu peizažu už lango.

Fantastiškai gražu. Kaip būtų gera pasivaikščioti šiomis uolomis pajūriu! Nes jis visas toks - ne tik viena vieta.
Nusileidžiame žemyn link vandens ir kiek pasislepiame nuo vėjo. Malonu. Nes čia norisi pabūti!

Nori nenori galvoje suskamba lietuviška patarlė apie akmenis tašantį vandenį. Šioje pakrantėje pateikiama visa personalinė atkaklaus menininko ekspozicija.
Autorius - vanduo. Medžiaga - akmuo. Technika - nuolat plakti, pasitelkiant vėją ir druską. Data - tūkstantmečiai.
Žiūrovų akims: glotnūs nuzulinti akmenys, aštrios akmens plokštelės ir lygi juostomis suraižyta uola.



Ilgokai čia sukinėjamės tyrinėdami bazalto uolas. O už Alvydo stūkstanti skylėta Valasnös uola labai mėgstama fotografų, nes skirtingu paros, metų laiku, priklausomai nuo bangavimo, lietaus ir saulės galite pamatyti labai skirtingą vaizdą ir spalvas.

Nerealus romantikas! Net keliaudamas mylimajai įteikia gėlių :)

Kirkjufell kalnas ir Kirkjufellsfoss krioklys
Pavažiuojam dar valandą iki dar vienos įdomybės. Netgi galima sakyti - įžymybės, nes šis kalnas filmavosi ir populiariajame "Sostų karų" (Game of Thrones) seriale. Strėlės smaigaliu vadinamas kalnas seriale matyti filmuojant vietas už Ledo sienos.



Baisiai graži vieta - ir kalnas ypatingas, ir šalia gražuolis jo kaimynas - Kirkjufellsfoss krioklys ošia. Linksmai pabėgiojom aplink, apsimetėm, kad nė kiek nelyja :)

O tuomet autobusas atvežė pulką turistų ir mums iškart pasidarė aišku - vyniojam meškeres. Metas ieškot namų šiai nakčiai. Iki mūsų viešbučio dar dvi valandos kelio, pakeliui dar būtų gerai vakarienės rasti, nes visi labai alkani, o bananai ir riešutai nebepadeda.

O to vakaro vakarienė irgi verta dėmesio :)
Ogi mūsų viešbutis - vidury visiškai niekur. Viešbučio kavinėje tik pusryčius duos, virtuvėlės nėra, jokios kitos maitinimo įstaigos šalia irgi nematyti. Viešbutyje nėra nė jokio darbuotojo, kad bent iš pusryčių meniu kokių sausiakų parduotų. Taigi gurmaniškai - romantiškai vakarieniavome kimšdami burgerį ir dešrainį pavažiavę iki pirmos degalinės :)
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)