Uakačina (Huacachina) oazė

Ši daili nedidukė oazė - vienintelė natūrali (sukurta gamtos) pietų Amerikoje.

Atvykti čia paprasta - ji vos keli kilometrai nuo didesnio miesto Ica, tarp Naskos ir Limos.

Čia tikrai užteks gero pusdienio, kad spėtumėte pamatyti oazę ir dieną, ir vakare bei pasivažinėtumėte po kopas bagiais.


Vakaras

Pirmą vakarą lipome į kopas pažiūrėti saulėlydžio ir vakarinės oazės.
Kiek palipus gerai matosi smėlio bagių eskadrilė. Nemažai jų dar burzgina dyzelį varinėdami po kopas.

Sako apetitas kyla bevalgant. Nežinau, kaip su tuo valgymu, bet lipant į kopą tikrai kyla noras dar aukščiau palipti :)

Nemažai pakilome! Užlipome ant aukščiausios kopos!

Dingsta paskutiniai saulės spinduliai. Ir vienišo bagio šviesos dar blizga.

Žiebiasi vis daugiau šviesų, gyvenimas pereina į vakaro režimą - iš kopų grįžta į viešbučius ir barus. Dauguma statinių čia tam ir skirti. Sako, kad vietinių čia gyvena vos vienas šimtas.

Va ir tamsa. Gražu :)
Gerai matosi ir kelias iš Ikos - didesniojo miesto šalia.

Grįžę smėlį kratėmės iš visur - net ausys buvo smėlio pilnos!


Važiuojam į kopas

Ryte randame agentūrą, kur sutariame pasivažinėjimą, kol dar neįkaito oras. Dieną čia +35°C. Tuomet smėlis jau degina.

Dar reiks sumokėti ir mažą mokestį už patekimą į kopas.

Važiuojam? :)

Gera pramoga :)

Pauzė apsidairyti aplink ir įsitempusius raumenis pramankštinti.

Nupyškinam kelis kardus ir važiuosime atgal. Vairuotojas Antonio šakute užveda mašiną ir inovatyvų raktą pakiša po savo sėdyne. "Daug vagių Peru" - paaiškina mums.

Dieną oazė ne tokia romantiška ir net labai norisi iš ten kuo greičiau pareiti. Saulė negailestingai spigina ir smėlis degina kojas. Lekiam į pavėsį.


Valtele po ežeriuką

Grįžę lipome į kitą transportą ir pamatėme oazę paskutiniu įmanomu rakursu - iš ežeriuko centro.

Alvydas čia užfiksavo labai įdomų 360° kadrą - užsukite pamatyti.

Vakar vakare sėdėjome šios kopos viršuje.

Ežeriuke turškiasi vaikai ir paukščiai. Vieni kitų nebijo ir nepaiso. Štai koks įdomus ponulis ramiai tyko žuvelių.

Gera vieta dienelei praleisti. Gražu ir smagu. Tik liūdina daug šiukšlių kopose...



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Žygis per pūgą ir Reynisfjara paplūdimys

Kam patinka nukritę lėktuvai ir žygis per pūgą? JAV karinio jūrų laivyno lėktuvui baigėsi degalai ir jis sudužo juodajame Sólheimasandur paplūdimyje. Kas iš jo liko? Einame pažiūrėti ir mes :)

Arkliai ir kriokliai

Ar žinote, kad islandai turi 46 žodžius sniegui apibūdinti? Nemažai. Kaip ir sniego :) Šįryt išvažiuodami susipažinome su iki šiol mums nematyta sniego rūšimi.

Drąsuoliai atvyko. Pirma susipažinkite su oru

Į gražiąją salą nusileidome vakar vakare, gavome mašiną ir jaukią nakvynę su į langą barbenančiu lietumi ir vis prasisukančiu švyturio spinduliu. Pirma naktis - lyja ir debesuota, t.y. šansai pamatyti pašvaistes nuliniai. Einame miegoti.

Besivaikant šiaurės pašvaistes arba Islandija žiemą

- Kur? Į Islandiją? Bet juk ten šalta!!
- Aha, bet ne taip smarkiai kaip Jūs galvojat. Be to, mes norim šiaurės pašvaistes pamatyt ;)

Trumpai apie islandų maistą ir ne tik

Islandai - šiauriečiai prie jūros, taigi ir jų tradicinis maistas atitinkamas - kad sotu būtų. Daug jūros gėrių, daug avienos, ir šalia - viso kito įmanomo pasaulio maisto: nuo picos iki suši.

Pagulėkim karštame upelyje?

Tinginio diena!
Malonu, malonu... :) Na nebus kad jau taip visai visai tinginio, bet bus gerai!

Griaustinio dievo draustinis - Thorsmork

Dar vienas gražus šviesus rytas, kai kylame anksčiau ir lipame į atsparųjį autobusą - važiuojam į šalies gilumą. Tikslas - Thorsmork slėnis, draustinis.

Diena paveiksle - Landmannalaugar!

Kam Islandija jau patiko, šiandien garantuotai negrįžtamai įsimylės!