Torres del Paine, Patagonija

Kažkada užkaitau noru pamatyti Torres del Paine kalnus. Bet standartinių dviejų savaičių atostogų Čilei, kaip beplanuosi - per mažai! Per mažai ir trijų. Skristi toli, net šalies viduje didžiuliai atstumai tarp objektų. Teko galvoti kažką kito. Galvojom, galvojom... va ir sugalvojom šią ilgą kelionę, kad viskam laiko užtektų :)

Sulaukę gero oro Puerto Natalese, nusipirkome autobusu bilietus dviems dienoms į Torres del Paine nacionalinį parką. Jeigu tik nelis, važiuosime ir trečią. Ir ketvirtą! Buvome sutarę Puerto Natales būti tol, kol pamatysime viską, dėl ko užvirėme šitą košę.

Iš autobusų stoties namo ne ėjau, o strikinėjau - juk rytoj pamatysim Torres, jau rytoj!!!

Bet truputį ir baisu. Juk tada didžiausia svajonė bus išpildyta. Ką tada reiks daryt?

Greit nuvijau šitas durnelių-planuotojų-kontrolės mėgėjų stiliaus baimes ir toliau žibėjau kaip tie vaikai, kuriems Alvydas El Chaltene per Kalėdas gumos nupirko :)

Na ką, pasiruošę? Aš manau, kad tik į kalnus galima keltis 5:50 be burbėjimo. Praustis, rengtis, košė, kuprinės ir beveik bėgte į stotį. Saulė šviečia ir nė debesėlio!

Autobusu kratomės 1 val. 45 min. Ir atvykę į Nacionalinio parko lankytojų centrą pakliūvame į tikrą tikriausią bardaką. Kartu su kitais 400 žmonių.

Apie šį parką turime daug ką pasakyti, todėl atskiru įrašu aprašysime įspūdžius ir patarimus kitiems keliautojams.

Bardakas užtrunka apie 45 min., dar 30 min. prireikia kitu autobusu nusigauti 7 km iki haiko pradžios. Emocijos ne pačios smagiausios, todėl gerai atsveria mūsų entuziazmą - kad neitume euforijoje :)

Žygiuot pradedam beveik 10 val. Torres stovi pasitempę - mes jau ateinam! (Lyg baisiai kas mus ten kvietė :) )

Žmonių tikrai daug. Visokiausių kalbų, dydžių ir formų, su diiiiidžiausiom kuprinėm ir vos su buteliu vandens, su nedidukais vaikais ir vyresniais tėvais - eina visas karavanas.

Pirma atkarpa prasideda pora kilometrų pakankamai lygaus ėjimo, visus kiek sulygina kamštis prie tiltelio - vienu metu leidžia eiti tik dviems.

Ir netrukus pirmas jėgų pamatavimas - gera valanda vis statėjančio lipimo akmenuotu taku. Diena nereali - saulė kepina, nė debesėlio ir vėjo visiškai nėra! Ar mes tikrai vis dar Patagonijoje?!
Lipimui jėgų reikia. Bet nesinori ir stovinėti ilsėtis, nes kai aplenkia kas lėtesnis, vėliau turi vėl taikytis, kol apsilenksi. Tai kopiam! Kepam ir kopiam!

Žmonių daug, atrodo į kokį Ed Sheeran koncertą visi einam.

Nervą kiek pakutena prastas takas. Prisiminėm, kad tokiu prastu taku tai tik Balyje į Batur kalną lipome. T.y. kai tako realiai nėra, o tik žmonių pratryptas akmenuotas griovys.

Kylame sparčiai, sustoję slėnį matome vis iš aukščiau.

Pirmos atkarpos pabaigoje - pirmas prizas :) Atsiveria gražiausia Vėjų slėnio panorama. Galima ir atsikvėpti, nes matome, kad priekyje keliukas eina žemyn.

Prieš akis - chrestomatinis upės išgraužto 'V' formos slėnio pavyzdys.

Netrukus ir vienintelis kalnų namelis šiame haike. Namelis su visu nuomojamų palapinių kaimeliu, norintiems ir kavinė - baras, mokamas tualetas ir dušas bei arklių taksi. Vos ne Las Vegas :)

Daugelis ėjikų čia prisėda pailsėti, o mes traukiam toliau.

Trečia atkarpa fainai vingiuoja per mišką. Per upelius, stačių vietų nedaug, žmonių mažiau, o ir medžiai nuo saulės pridengia - žygiuojam lengvai ir smagiai. Šioje atkarpoje takas geras, atrodo prižiūrimas.

Kartais vis stabtelime akį Torres bokštams pamerkti. Nereali diena, nesitiki, kad toks oras gali būti Patagonijoje!

Prieš ketvirtą - paskutinę ir sunkiausią atkarpą vėl gauname prizą akims - dar viena vėjuota įspūdinga slėnio panorama.

Na o paskutinis gabaliukas jau tradiciškai pasunkintas - per 1,2 km atstumą reiks pakilt 350 m. aukštyn :)

Takas per akmenis, siauras, išties prastas. Sunku lipti, nes žmonių daug, neretai taku teka vanduo ir tenka didelius žingsnius aukštyn kopti.

Išlindus virš medžių linijos matome, kad dėl svajonės dar reiks paprakaituoti :) Takas eina per stačią smulkių akmenukų įkalnę. Vien čia kokius 50 m. aukštyn padarom.

Atrodytų pastovėk, atsikvėpk, bet bandos jausmas gena aukštyn su banda.

Preinam didelių akmenų gabaliuką ir atrodo jau tuoj tuoj! Va už šito didžiulio pasukam ir jau bus! Bet ne.. reiks ir dar paeiti. Ir dar už kito didelio akmens pasukti. Man jau sunkiai laiko nervas - kada gi prieisim?!

Ir prieinam!..

Tikiu, kad išsišiepiam tiek, kiek burna leidžia :)

Pagaliau - savomis akimis matom - Torres del Paine! Bokštai, nuo kurių prasidėjo Glodeniukų pusmečio kelionės svaja.

Beje, ką reiškia šis pavadinimas - Torres del Paine: ispaniškai 'torres'- bokštai, vietinių Aoinekenk indėnų kalba 'paine' - mėlynas ežeras.

Čia atsinešam ir specialiai šiai progai išsaugotą lietuvišką skanėstą.

Jau tris mėnesius jis Alvydo kuprinėje gyveno. Sakote ar dar valgomas?
:) Aišku, kad ir galiojimas pasibaigęs. Bet kam tai rūpi? Na nebent iltiniams dantims, nes rimčiau padžiūvęs :)

Labai būtų įdomu, jeigu kas išmanantis papasakotų, kodėl kalnai mėgsta būti trise?

Primename Laguna de los Tres

Ir gražuoles Tre Cime de Lavadero Italijoje. Vos pamačius šios vietos nuotrauką siunčiau Alvydui: - Kaip tau?! Čia Italija. Varom europines Torres del Paine pamatyt? Po vestuvių ten ir nuvažiavom. Beje, nesunkus ir laaaabai vaizdingas haikas. Manytume, kad tinka ir šeimoms su vaikais nuo kokių 8-9 metų.

Grįžkim į Patagoniją. Prie naujausių trijų pamatytų bokštų. Čia vėjas košia nesivaržydamas, todėl kuprinės bemat lieka pustuštės - susirengiam viską.

Po geros valandos pasukam atgalios. O ėjikų upė nesustoja... Kaip vėliau sužinosim, ten pat kur mes, šiandien į nacionalinį parką pateko 795 žmonės. Kadangi 3 dienas gerai lijo ir siautė vėjai, daugelis laukė, kaip ir mes. Tikiu, kad šiandien dalis nuėjo į kitus haikus ("iš jėgos", kaip rusai sako, 5%), dalis spėjo tik nakvynei ir eis rytoj (1%). Taigi išskaičiuoju, kad likusieji 747 šiandien ėjo tuo pačiu keliu kaip mes... Toks kaip ir Boeing'as ėjikų gaunasi :)

Žemyn visada greičiau. Tik nebe taip smagu :) Bet šįkart bandome naujovę - maždaug kas 3 km sustojame pailsėti! Visai neblogai :)

Matome, kad laiko iki autobuso turime sočiai, skubėti nereikia. Taigi šiame haike padarome, ko dar niekada nedarėme - sustojame bare. Aš pasiimu tirpios kavos (3,7 eur), o Alvydas pasimėgauja Patagonišku alum (už solidžius 9 eurus).

Einant atgalios žmonių vis mažiau, visi gerokai prasisklaidę. Saulė vis dar spigina - tokia diena būtų nuostabi ir lietuviškai vasarai. Kaip mums pasisekė!

Gal kas žinote, ką reiškia, kai kelią perbėga ne juoda katė, o 30 arklių?

Lieka porą valandų pasikratyt autobusais ir jau namie. Įsivaizduojate, koks kvapas autobuse, kur susėda 60 visą dieną prakaitavusių žmonių. Ir visi batus nusiauna. Ir bent pusė jų be dušo žygiavo kelias dienas. O taip!!!..

Summa summarum:
9 val.
1000 m aukštyn
24 km trasa

Bet diena dar nesibaigė ;)
Grįžę Puerto Natalese turėjome iš vieno viešbučio persinešti daiktus į kitą. Ir čia sėkmė uodegą atsuko. Atėję sužinome, kad mūsų trijų naktų rezervacijos jie nemato, o ir kambarių laisvų neturi. O pinigus nuo sąskaitos bookingcom'as nuskaičiavo. Laikrodis rodo 21:50 val. Na ka, čiumpame telefonus ir ieškome naujų namų. Nė vienas nebeprisimenam, kad baisiai valgyti norėjome. Matyt labiau norisi gatvėje nemiegoti :) Su geranoriška nepavykusių namų šeimininko pagalba po gero pusvalandžio jau sėdime kitame savo kambaryje. Švaru, šilta - bus puikiai.
Ant likusios duonos tepu žemės riešutų sviestą ir bandau prakišti vyrui kaip vakarienę - nieko kito neturime. Visos valgyklos miestelyje užsidaro 23 val., o mes miestuko šone - tektų rimtai skubėt... Iš pradžių tas sumuštinis nekažką, bet po antros riekės jau ir šypsena atsiranda. Viskas gerai :)
Lūžtam miegot. Ryt žadintuvas vėl 5:50 kels :)



Komentarai: 4

  • Iveta

    2020-01-07 19:22

    Žinokit, kai kas į žvejybą irgi tokiu laiku savo noru keliasi... Niekaip to nesuprasiu:)

  • Rasa

    2020-01-08 15:00

    Kaip skaniai suskaičiau :)... Vaizdai įspūdingi. Man kaip kavos mėgėjai, bus smagu be visų patirtų jūsų įspūdžių, sužinot, kur ragavote skaniausią kavą :D :D

  • Jūratė

    2020-01-08 16:08

    Tikrai vieno varžtelio trūksta tokiems entuziastams, kur savo noru 5 val. keliasi :))

  • Jūratė

    2020-01-08 16:13

    O su kava reikalai įdomūs :) Australai pamišę dėl kavos, giriasi geriausią pasaulyje geriantys. O daugiau beveik visur tirpią kavą geriam, kartais užpilamos su tirščiais kur pasitaiko. Keliaudama supratau, kad man kaip ir nesvarbu kokią kavą gerti :)

Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Žygis per pūgą ir Reynisfjara paplūdimys

Kam patinka nukritę lėktuvai ir žygis per pūgą? JAV karinio jūrų laivyno lėktuvui baigėsi degalai ir jis sudužo juodajame Sólheimasandur paplūdimyje. Kas iš jo liko? Einame pažiūrėti ir mes :)

Arkliai ir kriokliai

Ar žinote, kad islandai turi 46 žodžius sniegui apibūdinti? Nemažai. Kaip ir sniego :) Šįryt išvažiuodami susipažinome su iki šiol mums nematyta sniego rūšimi.

Drąsuoliai atvyko. Pirma susipažinkite su oru

Į gražiąją salą nusileidome vakar vakare, gavome mašiną ir jaukią nakvynę su į langą barbenančiu lietumi ir vis prasisukančiu švyturio spinduliu. Pirma naktis - lyja ir debesuota, t.y. šansai pamatyti pašvaistes nuliniai. Einame miegoti.

Besivaikant šiaurės pašvaistes arba Islandija žiemą

- Kur? Į Islandiją? Bet juk ten šalta!!
- Aha, bet ne taip smarkiai kaip Jūs galvojat. Be to, mes norim šiaurės pašvaistes pamatyt ;)

Trumpai apie islandų maistą ir ne tik

Islandai - šiauriečiai prie jūros, taigi ir jų tradicinis maistas atitinkamas - kad sotu būtų. Daug jūros gėrių, daug avienos, ir šalia - viso kito įmanomo pasaulio maisto: nuo picos iki suši.

Pagulėkim karštame upelyje?

Tinginio diena!
Malonu, malonu... :) Na nebus kad jau taip visai visai tinginio, bet bus gerai!

Griaustinio dievo draustinis - Thorsmork

Dar vienas gražus šviesus rytas, kai kylame anksčiau ir lipame į atsparųjį autobusą - važiuojam į šalies gilumą. Tikslas - Thorsmork slėnis, draustinis.

Diena paveiksle - Landmannalaugar!

Kam Islandija jau patiko, šiandien garantuotai negrįžtamai įsimylės!