Šventuoju slėniu (Sacred valley) link Urubambos

Kur yra tikrosios Peru Šventojo slėnio ribos, taip ir nesupratome. Jums aprašysime mūsų versiją.

Šventasis slėnis - nuo Kusko iki Olyantambo, palei Urubambos upę. Taip, bus dar viena "bamba"! :)

Šiandien aplankysime 4 vietas ir nuvažiuosime beveik 100 km. Įėjimas į 3 objektus įskaičiuotas mūsų jau turimuose 'Cusco boleto turistico' bilietuose.

Atkreipkite dėmesį, kad jeigu inkų miestus Peru lankysite be gidų, informacijos, kas ir kodėl ten vyko, internete turėsite susirasti patys. Čia nėra mados statyti informacinių stendų.
O jeigu pasamdysite 2 gidus, gali būti, kad labai skirtingų istorijų išgirsite ;)


Chinchero 

Mažas, aukštai įsitaisęs (3,8 km) miestukas, kuriame buvo vieno iš inkų (taip vadinosi karaliai, pamenate?) vasaros rezidencija.

Peru, netgi nežinant kelio iki lankytino objekto, nueiti labai paprasta - sekite turgelį. Kuria gatve eina prekybininkų prekystaliai, ta yra teisinga.

Mums per anksti pirkti suvenyrus - viską turėtume dar gerą mėnesį nešti kuprinėse. O jeigu bent iš kiekvienos pakalbinusios moterėlės ką nors nupirktume, vien iš čia pilną bagažinę prikrautume.
Panašu, kad vyrai čia turistus vežioja ir maitina, o moterys suvenyrais prekiauja, kartais juos vietoje ir gamina, ir tuo pačiu vietoje prižiūri vaikus.

Čia įvyksta simbolinė kelionė laiku: nuo šių dienų prekybininkų, prieiname 17 a. pradžioje ispanų pastatytą bažnyčią ir, galiausiai, ateiname iki inkų palikimo.

Bažnyčia pastatyta ant inkų pilies pamatų, iki šių dienų liko tik terasos, kur augino įvairiausių rūšių kukurūzus, bolivines balandas, bulves ir pupas.

O tų terasų tai pakankamai. Buvo pakankamai didelei inkų armijai maitinti, pakankamai ir iš lygumų atvažiavusiems turistams pavargti.

Užlipome iki pusės šių terasų ir atrodė, kad mūsų širdys nori šokti lauk. Nežinojome, kad čia bus beveik 4 km aukštis. Neturėjome ir kokos arbatos. Teko sulėtinti tempą iki sraigės greičio :)

Beje, papėdėje prasideda ilgasis kelias pėsčiomis - Inca trail. Tai ~4 dienų haikas iki Machu Picchu. Sako, anais laikais inkai jį pramynę, šiais laikais daugiausia europiečiai turistai toliau mina.

Alvydukas su draugėmis :)


Audėjų sostinė

Činčero - Peru audėjų sostinė ir labai tikėtina, kad nė neprašius Jus užveš į vieną iš galybės audėjų centriukų susipažinti su tradicijomis. Kaip Turkijoje pas striukių siuvėjus ar aukso papuošalų darytojus.
Atvežė ir mus :)

Teisybės dėlei turime prisipažinti, kad... mums buvo įdomu!
Jauna tautiniais rūbais apsirengusi ketčujų mergina pasakojo įdomiai, linksmai ir ne per ilgai.

Sužinojome ir pajutome kuo skiriasi avies, jaunos ir senos alpakos vilna. Kaip ją verpia, plauna ir dažo.
Mergina patarkavo "inkų šampūno" - į krieną panašios šaknies ir purvina avies vilna kaip mat tapo švarutėlė. Sako, šį šampūną naudojantys peruviečiai nežyla. Akurat! Pamąstėme, kad nematėme nė vieno žilo vietinio!!!
- Ar galime to šampūno nusipirkti, mano vyrui reikia, - prašau merginos.
- Jam jau per vėlu, - ji atsako juokdamasi. Mes vaikams nuo 6 metų plaukus juo plauti pradedam.
- Tikrai truputį pavėlavome :)

Spalvoms išgauti naudoja įvairius augalus, o pvz. raudonai - kaktusus ėdančius vabalus. Kiek ryški bus spalva priklausys nuo to, kiek ilgai dažuose virsite siūlus.

Vietoje augina ir jūrų kiaulytes. Beje, jeigu pageidausite, Jums ją greitai paruoš, nes čia jos - skanėstas, ne naminis gyvūnas.

Po pasakojimo turistams mandagu ką nors nupirkti iš gausios jų parduotuvės. Arba bent arbatpinigių palikti. O jeigu būsite dosnus pirkėjas, Jums išvažiuojant ir dainą sudainuos.


Moray

Lankant inkų miestus, jie gali labai supanašėti. Bet užtikriname, šį prisiminsite.
3,5 km aukštis, taigi išeidami grožėtis pagerkite kokos arbatos ;)

Mūsų sėkmė šioje vietoje - atvažiavome lietaus sezonu, kai viskas žalia. Ir kiek lašnojo, tai puikus metas fotografijoms!
Nuotraukos dešinėje mėlynas blynukas - Alvydas. Taigi galite įsivaizduoti kokio dydžio visas reikalas.

Inkai - pripažinti agronomai, mokėję auginti ir išvesti daug rūšių bulvių, pupų, kukurūzų, kruopų, kakavos ir kokos medžių, prieskonių, arbatžolių ir vaistažolių.

O Moray terasose mokslininkai rado dirvožemio iš įvairių Peru regionų, skirtinguose terasų lygmenyse - skirtinga drėgmė ir temperatūra. Saulei judant apšviečiama vis kita zona. Be to, Andų kalnų apjuostose apylinkėse būdingi ir neišvengiami potvyniai šių terasų niekada neapsemia. Genialu, ar ne?

Tikima, kad čia buvo inkų žemės ūkio laboratorija.

Ir mes vaikščiodami aplink pamatėm ir nufotografavom bent 20 gražiausių augalų.

Štai koks kadras tuomet gimė. Čia Agava. Jų tvirtus siūlus naudojo netgi tiltų gamybai.

O medis šio kadro centre - agavos žiedas!


Maras druskos kasyklos

Po gero pusvalandžio atvažiuojame į paskutinį tašką. Čia jau teks susimokėti ~2,5 eur. Aukštis vis dar virš 3 km, tiksliau - 3,3 km.

Pirmas vaizdas, kurį pamatome iš aukštai

Čia ne inkų griuvėsiai, bet sako, kad šias druskos kasyklas prieš 500 m. naudojo ir inkai.

Visas kalnas suskirstytas mažais druskos baseinėliais. Juos valdė ir dirbo bendruomeniškai. Kiekvienas norintis, galėjo gauti druskos baseinėlį ar kelis, dydis priklausė nuo šeimos dydžio.

Šiais laikais druska nebeturi aukso vertės, turizmas atneša pagrindines pajamas. Bet gretimuose turgeliuose, be abejo, galite nusipirkti ir druskos suvenyrų.

Dabar lietaus sezonas, taigi niekas kasykloje nedirba. Sausuoju metu saulė iš baseinėlių išgarina vandenį ir galima iš jų surinkti sausą druską. Ir vėl užlieti vandeniu, naudojant fantastišką vandens kanaliukų sistemą.

Labai įdomi vieta, labai džiaugėmės čia užsukę.

Diena eina vakarop, mūsų kelias nuo kalnų leisis žemyn - į Urubambą. Keletui dienų atsisveikiname su Andais :)



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.