Stebėdami prognozes matėme, kad mūsų laukia dvi lietingos, smarkiai vėjuotos dienos, taigi ramiai pasėdėjom namie nieko neveikdami. Po rimto haiko buvo visai malonu.
Atostogos lėtai. Nors ir sunku taip, tiesą sakant. Ypač Jūratei - taigi reikia eiti, važiuoti, kažką žiūrėti, daryti, domėtis - juk kartą gyvenime čia esam!

Pagaliau graži diena!!

Iš uostuko ta pačia kryptimi pajudėjo iškart 3 geltoni laiveliai. Visi jie pavadinti Ice force (Ledo pajėgos). Jūsų geriausias - naujausias ir greičiausias, dar prieplaukoje pavydžiai paminėjo kito laivo kapitonas.
Tikrai smagiai skriejome vandeniu. Burna lyg ir norėtų sakyti, kad per bangas, bet kad bangų nebuvo. Vanduo fiorde ramus ramutėlis tik mes savo varikliais jį sudrumsčiame.

Aisbergai pasirodo pamažu. Pirma vienas kitas mažiukai, koks didesnis toliau, bet vis artėjame prie tolumoj vandenyje boluojančios masės.

Nekantru būti laivelio viduje. Ten šilčiau, bet nelaiko kantrybė - reikia kuo greičiau tuos visus aisbergus pamatyti! Ir iš arti! Ir nufotkinti! Ir visus! Ir ypač didelius!

Susirengiam, ką pasiėmėm ir malamės laivo gale iš vieno šono į kitą - kuriame sumedžiosime didesnį ar arčiau kokio aisbergo praplauksime. Oras tobulas. Geriau nei nepaprašytum.

Svalbarde išmokome, kad vandenyje plaukiojantys ledo gabalai dažniausiai vadinami aisbergais, tačiau moksliškai klasifikuojant ne visi jų yra verti tokio vardo. Taigi, vandenyje plūduriuojantis ledas, priklausomai nuo dydžio vadinamas:
Growler (liet. niurzga) – iki 1 m. aukščio,
Bergy Bit (liet. kalniukas) – 1-5 m. aukščio,
Aisbergas – nuo 5 m. aukščio.
Beje, šlovė tam genijui lietuvių vertėjui, kas sugalvojo anglišką “growler” tiesiog kaktomuša išversti į lietuvišką “niurzga". Kas per...?

O kodėl kurie aisbergai atrodo vos ne mėlyni, kiti - lyg purvini? - dažnas klausimas.

Šviesus - jaunas ledas yra pilnas deguonies, todėl aiškiai atspindi vandenį ir atrodo mėlynas. Dažniausiai tai viršutinis ledyno sluoksnis.

O purvinasis - žeminas ar smėlinas ledas yra iš ledyno apačios, kur jis labiausiai suslėgtas ir vis šliaužia žemės paviršiumi, kol koks gabalas atskyla.

Plaukiame, kol ledo pasidaro per daug, kad saugiai plaukti toliau. Tada laiveliai stabdo variklius ir artėja vienas prie kito.
Susižvalgome su Alvydu - kas čia bus? Bariuks - ežeriuks? Pajuokaujam pagal geriausias baidarių tradicijas :)

Pasirodo, tikrai taip! Laiveliai susikabina kartu ir kapitonai pasiūlo viskio su aisbergų ledu.

Iš kiekvieno laivelio pasigirsta entuziastingi pritarimo šūksniai. Vieni labai noriai, kiti santūriau, bet visi, ir nemėgėjai, visvien sriūbteli po šlakelį :)

O Alvydas išdidžiai užsideda antrą pliusą - jau antras ledynas (pirmasis - Patagonijos gražuolis Perito Moreno), kurio ledu atšaldytu viskiu jam tenka pasimėgauti.

Laiveliai dreifuoja aisbergų sriuboje, o mes galime stebėti kaip jie tirpsta. Nuo vieno net kapsi vanduo, kitas tirpdamas vandenyje paleidžia užrakintą deguonį. Toje vietoje vanduo burbuliuoja lyg gazuotas mineralinis.

Atsiranda drąsuolių, kurie išsimaudo. Vanduo vėsokas, apie 0 laipsnių. O mums va Baltija matai šalta!..

Norintiems kelių minučių ramybės, rekomenduojame įsijungti ir pasigrožėti, jeigu dar nematėte ;)

Visiems gėriams ateina galas ir mes gauname signalą - laikas grįžti. Gerai. Akys ir fotikas jau lyg ir sotūs įspūdžių.

Grįžtame kitu fiordu, taigi vaizdas nesikartoja. Ir, pasirodo, programoje numatyta graži stotelė - sustojame prie aukšto krioklio, kur peri daug kirų. Beje, gidė Patina sako, kad vietiniai rinkdavo, o gal ir dabar dar renka jų kiaušinius maistui.

Graži vieta, net magiška.

Lieka apie valandą kelio namo. Fiordas išplatėja, ledų nebematyti, o ir vakaras jau - ramiai sėdime laivelio viduje. Gal net nusnausti būtų malonu.

Staiga girdime gyvybingą, kiek sunerimusį kapitono pokalbį su gide. Kas atsitiko?
Ogi gretimo laivelio kapitonas pastebėjo banginį!
Opapa! Ar gali būti taip gerai?

Visi laiveliai pasuka link tos vietos, kur matėsi banginio išpūsti purslai. Atlėkėm, stojame, dreifuojame. Visi lauke. Misija paprasta - visi stebime viską aplink, kas pastebi banginį - šaukia ties kuria valanda. Tada visi ten suka savo akis ir/arba telefonus :)

Sutikome kuprotąjį banginį. Gražuolis, tokius jau buvome sutikę Islandijoje. Čia irgi organizuoja kelių valandų specialius banginių safarius.

Banginis kelias minutes plaukiojo paviršiuje vis iškvėpdamas purslų salves ir, tikriausiai, ruošėsi nerti. Kai banginis nerdamas trečiąkart mums pamojavo uodega, buvo aišku - ate, jums laikas namo.

Puiki puikios dienos pabaiga.

Turas kainavo 300 eur žmogui. Rezervavome per Tupilak travel. Vežė Yellow Boat Taxi.

Šioje galerijoje jums pateikiame mūsų matytus gražiausius, įspūdingiausiaus ir įdomiausius.