
Poilsio diena. Šiandienos planas paprastas - apeiti Longyearbyen apylinkes ir įdomybes.
Šiandien matome, kad mums vis dar sekasi - oras vis dar puikus. Šiomis dienomis temperatūra tokia, kiek paprastai būna vietinę vasarą - rugpjūtį. Pagal istorinius duomenis birželis tūrėtų būti vėsesnis, bet tikrai turime bent 15 laipsnių šilumos - sriukes sukemšame į kuprinę.
Klimatas keičiasi ir Svalbarde tai galime labai akivaizdžiai matyti...
Užsukite į svečius
Pirmiausia keliausime link miestuko, nes mūsų viešbutis - kalnakasių nameliu vadinamas yra ne Longyerbyene, o 2,5 km už jo - kitame 6 namų kaimuke Nybyen. Niekas kitas, tik ekonominės priežastys mus paskatino pasirinkti nakvynę atokiau. Ruošiantis pusmečiui bastymosi primename seną šūkį: taupyti - ne gėda :)
Kviečiame pasigrožėti mūsų 9 kv. m. kambariuku: turime lovą, kėdę, lentyną ir labai gerai šviesą sulaikančias užuolaidas, tualetai ir dušai bendri, koridoriaus gale. Nė kiek nesiskundžiame - paprasta, švaru, ramu.
Beje, ši asketiška nakvynė mums kainavo 170 eur parai (su pusryčiais).

Paveldas
Viskas Svalbarde primena apie salos istoriją - angkliakasių laikus. Visi iki 1946 m. statyti statiniai yra pripažinti kultūriniu paveldu ir turi būti prižiūrimi ar restauruojami tik išlaikant statybos principus ir unikalumą. Taigi nesistebėkite matydami pakrypusius bokštelius, stulpus ar apleistas anglies šachtas.



Memento mori
Vaikščiodami pro miestuką jau ne kartą matėme mažas kapinaites su keletu kryžių įkalnėje.
Šiose kapinėse paskutiniai žmonės palaidoti 1950 m., nuo to laiko Svalbarde kaip ir draudžiama mirti. Keista? Prisiminkite, kad čia - amžino įšalo žemė ir, kaip tuomet pastebėjo vietiniai gyventojai, ne tik sunku tokioje žemėje iškasti duobę, bet palaidoti kūnai neyra - sausas ir šaltas klimatas kūną paverčia mumija.
Sakote kaip tai sužinojo? Ogi pavasarį ledams judant ir sniegams tirpstant, palaidotieji sugrįžta į žemės paviršių. Šiurpokas reikalas.
Be to, gali būti pavojinga - čia palaidoti bent 7 nuo ispaniško gripo mirę angliakasiai. O visokie virusai ir bakterijos gerokai ištvermingesni nei žmonės.
Taigi buvo nutarta taisyklė, kad kas jau paskutiniosios laukia - skrenda į žemyną. Taip pat su rimtomis traumomis, operacijomis, besilaukiančios gimdyvės mažylių laukti irgi skrenda į žemyninę Norvegiją.
Bet ne viskas tamsiomis spalvomis nudažyta. Gyvenimas eina savo ratu - dabar Svalbarde iš 2000 gyventojų net 600 vaikų!
Tamsos visgi ištisi 8 mėnesiai, pramogų nedaug... :)

Dalinamės icepeople.net nuotrauka
Tikėtina, kad šios kapinaitės artimiausiu metu bus perkeltos, nes joms žiemą grąsina sniego lavinos, vasarą - sniego ir žemių nuošliaužos.
Pasaulinė sėklų saugykla (Global seed vault)
Vienas šiandienos tikslų - Svalbardo sėklų saugykla. Mums ši vieta atrodo ypatinga - kaip žmonijos atsakomybės pavyzdys ir rimtas draudimo polisas.
Norvegijos vyriausybė ir Pasaulinis javų įvairovės fondas šią saugyklą įrengė tam, kad pasaulinės katastrofos atveju būtų išsaugota kuo daugiau valgomų ir kitų augalų sėklų. Ši saugykla nėra unikali, ji yra viena iš pasaulinio 1700 tokių saugyklų tinklo, kiekviena jų siekia apsaugoti savo gimtosios šalies biologinę įvairovę. Tiesiog ši saugykla yra bene geriausiai žinoma pasaulyje dėl ypatingos vietos. Saugykla įrengta amžino įšalo uoloje iškirtus 120 m. gylio tunelį. Visos saugykloje laikomos sėklos yra aliuminio pakuotėse už užrakintų durų. Manyta, kad Svalbardo gamtinės sąlygos padės išlaikyti pastovią vėsią temperatūrą. Net įvykus katastrofai sėklos saugykloje galėtų išsilaikyti 200 metų.
Labai neseniai tokia katastrofa įvyko Sirijoje, kur vykstant karui ne tik žuvo žmonės ir griuvo pastatai, bet buvo sunaikintas ir Alepe buvęs sėklų bankas. Ir Svalbardo saugykla čia buvo naudinga, iš jos paimta Sirijoje sunaikintų augalų sėklų. Kol kas tai vienintelis atvejis, kad iš Svalbardo saugyklos būtų paimta sėklų. O sėklų bankams Irake ir Afganistane taip nepasisekė – jie per karą buvo sunaikinti. Nors kurios jų sėklos buvo išsaugotos ir pergabentos į Tarptautinį žemės ūkio tyrimų centrą Sirijoje, tačiau jis kare taip pat sunaikintas...
Iki saugyklos eina platus žvyrkelis, kuris kartais statokas, o mums gi - poilsio diena! Nesinori šiandien sunkiai eiti. Kai tolumoje ją pamatome, iškart pakyla ūpas :)

Žinoma, lankytojai į vidų neįleidžiami (kad bardako nebūtų) bet mums ir nereikia. Laimės užteks ir ten pabūti, pamatyti įspūdingai žaižaruojantį saugyklos įėjimo vitražą. Jis turėtų sukurti neįtikėtinas šviesas atspindėdamas Šiaurės pašvaistę.

Dalinamės keletu įdomių www.curioustechnologist.com iliustracijų.



Grįžtame link miestuko. Kadangi Saugykla yra visai netoli oro uosto, grįžinėdami pagaudėme lėktuvų :)

Toliau pagal planą - pietų ir į muziejų!
Deja deja... mūsų idilė neilgai betruko, nes prisiminėme, kad pakrantėje šiandien sustojęs diiidžiulis kruizinis laivas. Kaip mums pasakojo mūsų gidai, tomis valandomis geriau kažkur ramiai pabūti, nes kruiziniai turistai kiek kitokie - "lyg ką tik visą salą gyvulių turguje nusipirkę".
Laimei pietums radome normalią vietą ir toliau miestuko pakraščiais traukėme į muziejų. Pasidalinsime keletu smagių radinių pakeliui :)
Alvydas rado Mega Jenga :)

O Jūratė įsitaisė dailioje "sniego karietoje" :)

Svalbardo muziejus
Valio! Mums įeinant išėjo dvi didelės grupės, laiku pataikėme.
Pirmas dalykas muziejuje? Nusiauti batus! Gi mes Svalbarde! ;)
Muziejus nedidelis, bet įdomus. Apie Svalbardo istoriją nuo pat Barenco atradimų laikų iki intensyvios visų jūrų gyvių medžioklės šimtmečių, II pasaulinio karo laikų, angliakasybos suklestėjimo ir šių dienų aktyvaus turizmo ir, galiausiai, klimato kaitos problemų.
Galima be baimės ir su baltuoju lokiu susitikti.

Muziejus įdomus, jame daug autentiškų gyvenimo šiaurėje atributų, nuo šimtmečius tobulintų sniego batų ar slidžių iki šiaurės namelių buities ir medžiotojų, kalnakasių rūbų.
Norintys muziejuje gali pasivaišinti kava, pagulinėti ant ruonių kailių. Mano vyras išbandė pastarąją pramogą - labai gerai tiko pietų miegui :)

Čia yra jų "reklamen film".
Vakare dar laukė puiki vakarienė viename iš restoraniukų. Funken - vietinė pažiba. Paliudysim, kad tikrai viskas Puikiausiai, rekomenduojam.
Poilsio dienos suvestinė:
17 km trasa,
350 m. aukštyn.
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)