Kaip keliauti?

Kaip pamatyti Grenlandiją yra labai daug būdų. Pasirinkimų yra įvairiausių: ką mėgstate veikti ar norite pamatyti, kiek turite laiko ir kiek kelionei skirsite finansų.

Viename spektro gale įrašytume haikinimą laukinėje gamtoje su visa manta ant nugaros ir nakvyne palapinėse. Vienetas.
Kitame gale - kelionė dideliu kruiziniu laivu, kai atvykę į Nuuką kažkur paplaukiate laiveliu ar pasivaikštote miestuke. Dešimtukas.
Mes pasirinkome variantą apie septintuką. Ne tipinė mums ši kelionė, tokia labiau turistinė, bet manome, kad gavome viską, ko norėjome ir pasirinkome optimaliai.

Reikia pasakyti, kad ši šalis pavienių turizmui kol kas nėra labai pritaikyta. Ir vargu ar kada bus.
1. Kelių čia beveik nėra. Taigi mašina niekur nenuvažiuosi.
Truputis statistikos suvokimui:
Grenladija yra 38 kartus didesnė už Lietuvą.
Lietuvoje yra 84 tūkst. km kelių. Čia - 120 km. Taip, 120 km. Klaidos čia nėra.
Ir tai per visą salą. Tarp miestukų - kaimukų kelių nėra.

2. Laivelio čia neišsinuomosi be specialios licencijos. Ne pietų Europa.
Kaina nuo 250 eur valandai ir minimum dviems valandoms.

3. Visiems vietiniams pirmumą visada turės kruizų keleiviai. Nes ten senos partnerystės, didesnis uždarbis ir iškart užimtas visas laivas.

Taigi visą laiką esi nuo ko nors priklausomas: nuo agentūrų, laivelių, autobusų.

Pačiame Nuuke galima neblogai autobusais važinėti. Ir labai nebrangiai! Tik svarbu suprasti, kur tau reikalinga stotelė ir žinoti, kad sekmadienį autobusas į oro uostą nevažiuoja. Visur kitur - važiuoja kaip kasdien. Kodėl taip? A todėl.

Esmė - čia visą laiką balansuoji kažkokiame komforto ir kainos santykyje, kurį Visada į vieną ar kitą pusę nusveria oras.

Kaip gyvena?

Sostinėje Nuuk gyvena labai šiuolaikiškai. Mažoji Danija.

Čia apie 35 proc.visų šalies gyventojų - 20 tūkst. žmonių. Modernūs, nordic architektūros stiliaus pastatai, diduma šalies asfaltuotų kelių, oro uostas, golfo kurortas, visa valdžia, universitetas, viešbučiai, vakarietiško (diduma daniško) maisto pilni prekybos centrai. Viskas kaip Europoje.

Tiesa, vietinių inuitų išvaizda labai kitokia, nei kolonijistų danų palikuonių ar vėliau čia atvykusių žmonių.
Bet šį kartą į istorijos vingius ir skausmus nesileisiu. Nebuvo danų protėviai šventieji, toli gražu. Net ne taip senai (apie 1960-1970) danų vykdyta inuitų moterų prievartinė sterilizacija yra protu sunkiai suvokiamas žiaurumas, kurį vargu ar kas kada išpirks ar atleis. Bet... 55 tūkst. gyventojų šaliai tokioje atšiaurioje geografijoje pareikalauti nepriklausomybės nuo Danijos ir patiems kurti nepriklausomą valstybę būtų ekonominė katastrofa. Viskas. Tiek tų geopolitinių pasvarstymų.

Ką valgo?

Ogi viską, ką ir mes. Parduotuvėse yra visko. VISKO. Kavinėse ir restoranuose irgi: nuo picų ir sušių iki steikų ar tapas.

Tradiciniais vadinami pateikalai: žuvys ir jų ikrai; banginių ar ruonių mėsa ir oda (matak), šiaurės elnių kepsniai.

Ką jums pavyks paragauti iš šių tradicinių patieklų, priklausys nuo sezono ir sėkmės - ką tuo metu galima gaudyti ar medžioti ir ką pavyko sugauti ar sumedžioti.

Mes ragavome banginio odos (matak) ir laukinio ciegoriaus žuvies (Lumpfish roe) ikrų. Baisiai gerai tas lietuviškas pavadinimas skamba :) Banginio oda - labai įdomi tekstūra - guminė, kiek primena kiaulės odą. Bet banginio skaniau.

Dryžuotas pagaliukas kairėje - Mattak - banginio oda. Ragavome tailandiečių restorane.

Ikrai - šiaip sau. Praktiškai jokio skonio.

Naujoji banga - tailandiečių virtuvė su šiaurietiškais viražais.

O mes turėjome namus su virtuve, taigi ėjome pas vietinius žvejus pirkti žuvies. Kažkaip pusiau angliškai, pusiau pirštais ir paveiksliukais susikalbėjome ir gavome tris gražuoles lašišinių šeimos žuvis (Arctic char).

O iš žuvų Alvydas pagamino keturis puikius patiekalus, Jūratės akių ir gomurio džiaugsmui. Turėjo ir ruonio, dorojo ir mažiuką banginuką, bet nutarėme patys su tokia nepažįstama mėsa neeksperimentuoti.

Grenlandija ir Tailandas

Tikrai jų tailandiečių Grenlandijoje yra nemažai! (Santykinai nemažai, pagal vietinių skaičius). Dar netgi kiek daugiau filipiniečių, kurie nepažįstančioms akims smarkiai ir nesiskiria.

Pasirodo, mūsų įtarimai Qooqqut restorane buvo labai pagrįsti.

Pasirodo, 2000-ųjų pradžioje Tailando vyriausybė rėmė tokią gastrodiplomatijos programą - suteikinėjo labai draugiškas paskolas tautiečiams, kurie užsienyje įsteigs tailandiečių maisto restoraną.
Tokiu būdu pasaulyje pasklido žmonės ir jų maistas.

Nesuprantu tik vieno, kaip čia taip atsitiko, kad jie nukeliavo iki pat Grenlandijos, bet neužsuko į Lietuvą?
Kodėl mes turėjom tik kinų restoranus? Apmaudu labai.

Oras

Nereikia būti genijumi ar meteorologu, kad suprasti jog Grenlandijoje oras yra karalius. Arktinio klimato šalis, kurios diduma visus metus yra po storu ledo sluoksniu. Nuo sostinės Nuuk šiaurės ašigalis yra vos už 2800 kilometrų.

Arktinę vasarą karaliauja vėjai, šylant orui sparčiai garuoja tirpstantis sniegas ir ledas, taigi, mieli keliautojai, kaip jums pasiseks, taip pasiseks :)

Sunku pasakyti kiek dienų reikia tokiai kelionei, nes visada gali atsitikti, kad nepalankus ar net pavojingas oras neleis niekur pajudėti.

Mūsų kelionė truko 14 dienų. Iš jų bent 4 buvo baisaus oro, kai negalėjai kojos iš namų iškelti.

Šiukšlės

Kaip dažnai Graikijoje, Italijoje, Juodkalnijoje ar kitose mažiiau išsivysčiusiose šalyse (žinau, žinau, daug čia sau leidžiu) čia akis pabado šiukšlės. Nėra labai blogai, bet matyti, kad labai dėl jų žmonės nesijaudina.

Kaip visada, populiaru sakyti, kad čia turistai mėto, bet tada paprasta paklausti - ar turistai čia padangas, buferius, statybines medžiagas ar triratukus išmesti atsiveža? Tiek sostinėje, tiek kituose kaimuose, ką lankėme - visur tas pats. Šiukšlių kalnų nėra, bet nėra ir tvarkos. Nuuke regis užtektų vieno pusdienio ir viskas būtų surinkta ir švaru. Vanduo visur tikrai skaidrus, na ir kaip palikti tą liepto lentą gulėti pakrantėje?
Šiukšlynu nepavadinsi, bet mums akis bado.

Jeigu daugybe aspektų ši šalis yra mažoji Danija, tai šiuo - tikrai ne.

Baisiai nesmagu, kai žmonės taip savo gamtos nesaugo.