Juodas paplūdimys, kriokliai ir kas žinoma tik vietiniams

Šiąnakt nakvojome islandų fermerių naumuose. Nuomodami porą kambarių turistams jie ne tik uždirba papildomų pinigų, bet ir "pasaulio pamato" - susipažįsta su žmonėmis iš toli ir nelabai. Bent tą rytą jų virtuvėje pusryčiavo lietuviai, du britai ir japonė. O šaunuolis šeimininkas Andres, pasiteiravęs koks mūsų planas, davė porą patarimų - tik vietiniams! (bent tuo metu) žinomų vietų. O tai gi visada smagiausia!
Fainas rytas buvo ir šeimininkų sūnui - paštininkas jam atnešė senai lauktą R. Tolkieno knygų rinkinį - "Hobitas" ir "Žiedų valdovas". Labai gražiai išleistas rinkinys, labai gražu buvo ir jį laimingą vaikiną žiūrėti. Gal siuntinio įkvėptas jis mums išvažiuojant taip entuziastingai mojavo pro savo džipo langą, kuriuo gynė karves į pievą :)


Reynisfjara paplūdimys ir kiti grožiai

Dienos pažintis pradedame nuo Reynisfjara juodojo paplūdimio ir jo turtų. Šioje saloje balto smėliuko nepamatysite, čia akys bėgioja egzotišku juodu smėliu arba juodais akmenukais, kurie susidarė kai iš šalia kunkuliavusio ugnikalnio į paplūdimį atitekėjusią verdančią lavą ledinis vanduo vėsino ir ji kietėjo.

O pasukę akis į kairę jas paganysite įspūdingomis juodomis Halsanefshellir uolomis - tokie "gamtos vargonai". Taip, žinoma, jos irgi susidarė vėstant lavai, tik čia vėso labai sparčiai. Akmuo šlapias, reiks būti atsargiems, bet kiek paganyt galima ir kojas.

Kad būtų aišku, jog ne nuotraukos juodai baltos, o šis paplūdimys spalvomis nepasižymi apsirengiau ryškią striukę. Ar jei bangos įtrauktų, irgi lengviau ieškot būtų. Baisiai čia juokauju, bet vietiniai ir ženklai turistus rimtai perspėja, kad bangos šiame paplūdymyje labai klastingos ir yra ne vieną drąsesnį ar žioplesnį staigiai į jūrą įtraukę.

Čia prabūname ilgiau nei pusvalandį - smagu pašmirinėti tarp pakrantės uolų, pašokinėt per akmenis bėgant nuo bangų. Prie pat parkingo žmonių daug, bet mes nuvarlinėjam tolyn, kur jau nieko nėra. Įdomu čia - nepatingėk 15 min. paeiti ir ramybė! Nuotraukoje apačioje - paplūdimio vardu vadinamos ir šios vandenyje stūksančios uolos - Reynisdrangar.


Svínafellsjokull ledynas

Toliau kelias suka pro Svínafellsjokull ledyną. Neplavanome, bet negi praleisi progą? Užsukam!

O užsukti tikrai verta, paėjus vos 15 min atsiveria fantastiška ledyno panorama. Dabar vasara - ledynas susitraukęs nuo savo žiemiškos galybės, bet visvien labai įspūdingas.

Drąsuoliai mes - užlipame ant ledo. Neprotinga taip, bet juodi akmenukai, seni pelenai sukuria apgaulingą jausmą, kad einame tvirta žeme. Tik taip nėra - po plonyčiu juodu sluoksniu - ledas. O ledas yra slidus. Tai kol neišsitiesėme kaip blynai, tipename atgalios ant tvirtos žemės.

Šis ledynas tirpsta labai sparčiai - juodų pelenų sluoksniai noriai geria saulės fotonus ir nabagas ledas neturi šansų.


3 kriokliai

Na o dabar laikas pamatyti tą patį vandenį, tik kitoje būsenoje - krioklius. Sąraše 3: didysis Skogafoss, slaptasis Kvernufoss ir dailusis Seljalandsfoss.

Prie visus metus šniokščiančio Skogafoss žmonių visada labai daug. Dviejų ledynų vandenį nešantis krioklio vanduo krenta net iš 60 metrų aukščio ir saulėtomis dienomis dažnai galima pamatyti net dvi vaivorykštes. Ir visi stengiasi pagauti TĄ kadrą. Čia turbūt įvyksta terabaitas nuotraukų kas valandą :)
Mes patys nė nebandome, o pasigrožėję traukiam iš kišenės šeimininko islando ant servetėlės nupieštą žemėlapį ir einam jo "ypatingos vietos" ieškoti.

Instrukcija skamba kaip iš pasakos - link pievelės, kur avelės, ten - per tvorelę, tada palei upelį, kurio kairėj kalnas, tada į kairę ir jau iki galo - iki krioklio. Palikę parkingą su 400 mašinų, pakeliui iki Kvernufoss sutikome gal 3 avis ir 2 žmones.

Einame gal 20 minučių - tikrai jaukus takas - siauras, tvarkingai pratryptas. Tikrai čia užsuka nedaug žmonių. O avių užsuka. Ir ant takelio prikakoja :)
Keliukas pasisuka ir (kaip madinga sakyti) atskleidžia savo paslaptį - samanoto neaukšto tarpeklio viduryje šniokšia krioklys. Daug žemesnis ir liesesnis už kaimyną Skogafoss, bet baisiai dailus! Skuodžiam artyn vis sparčiau, nes Andres sakė, kad galima už šio krioklio užeiti. Įdomu?!

Turbūt nereikia nė sakyti, kad laimingi išsišiepę spoksom žemyn aukštyn ir vis rėkiam vienas kitam: Ar tu matai?! Kaip fainai, arne?! :) O rėkti reikia, nors krioklys Islandiškais dydžiais nedidukas - tik 30 m. aukščio, bet garso daug. Staipomės tol, kol vanduo nuo mūsų nešlampančių striukų jau tiesiog teka - nuo purslų patys tuoj tapsime krioklio ekosistemos dalimi.

Varom toliau - dar laukia šiandien dalykų! Trečias krioklys iš eilės - Seljalandsfoss. Čia vėl sausakimša autobusų ir zuja žmogelių. Neregėta naujiena - čia net už parkingą susimokėti reikia! Krioklys gražus, net labai. Ir už jo nugaros užeiti galima, bet ką tik mėgavomės tokiu grožiu vienumoje, o čia visa Kaziuko mugė vyksta...
- Jaučiu pamatėm, ar ne? Varom? - Varom.


Nauthúsagil tarpeklis ir krioklys

Na ką, važiuojam nuotykių ieškoti. O jų net du: baisiai prastu žvyrkeliu reiks cykiai cykiai nudardėti dešimt kilometrų ir susirasti antrą šeimininko Andres rekomenduotą slaptą vietą - tarpeklį su upeliu ir kriokliu gale. Skamba labai fainai, tai brūžinam savo Hyundai barškynę tuo F249 keliu, nors ir žinome, kad draudimas čia nutikusių bėdų jau nedengtų. Bet dėmesys kitur - pagal pieštą žemėlapiuką susivokti vietovėje ir rasti teisingą tarpeklį. Nes čia tik vietinių žinoma vieta, pamenate? Reiškiasi jokių ženklų nebus.

Mašiną palikome toliau, nes kažkaip susipratome, kad važiuojame baisiai negreitai, o likusį atstumą taigi ir nueiti galime! :) Truputį pavaikštinėjome netoliese ir radome tarpeklį, kuriuo teka upelis, valio! Upelis sraunus, bet negilus, tai sutarėme bandyti nueiti iki pat galo. Ir baisiai šaltas, tai batų sušlapti nesinorėtų...

O ėjimas fainas! tarpeklis siaurėja, upelis kai kur visai nepalieka vietos, taigi nenorintiems batukų šlapti tenka pasinaudoti šauniai įrengtomis grandinėmis ir praeiti uola. 101 kartą pasidžiaugiam savo batais - gerai kimba su aštriu akmeniu.

Tarpeklis neilgas, dar taip norėjosi daugiau kriokliukų su grandinėmis, bet pasimato tarpeklio pabaiga - lyg apvalus kambarys, kurio vieną sieną skalauja vandens užuolaida. Geras kelio galo prizas - nežinia jau kelinta kartą šiandien prausiamės tyrų islandiškų ledynų vandens purslais :)
Beje, sutikome 0 žmonių.

Na ką, vėl 1000 įspūdžių dienelė gavosi :) Kai grįždami aptarinėjame, ką šiandien pamatėme, negalime patikėti, kad čia per vieną dieną tiek įvyko :)



Naujausi įrašai

Galapagai. Kas, kaip ir kiek

Galapagus sudaro 20 vulkaninių salų ir 42 salelės. Gyvūnų, augalų, vandens gyvių įvairovė čia tokia didelė, kad pirmas porą dienų aikčiosite iš nuostabos. Pramogų, įvairių užsiėmimų, restoranų, suvenyrų parduotuvių tiek, kad irgi nuobodulio nepajusite.

Marlinų žvejyba Galapaguose

Kai tik nusprendėme kelionės pabaigoje nuvykti į Galapagus, iš karto puolėme guglinti apie pramogas. Pasirodo nuo vasario čia prasideda marlinų ir tunų žvejybos sezonas.

Žalumynai margumynai

Paskutinė grožių porcija. Surinkome, Jums, mielieji, ką pamatėme Galapaguose per 5 dienas.

Galapagų salos. 2 dalis

Tęsiame pažintį su gražiosiomis salomis ir pramogaujam toliau. Žuvys, paukščiai, ruoniai, iguanos, ugnikalnių krateriai - visokios gėrybės. Ir visą laiką +35° C!!!

Galapagų salos. 1 dalis

Ne kartą Jums burbėjom, kad mums paplūdimiuose neįdomu, karšta, ką ten veikti... Brolyčiai, tik ne Galapaguose!

Kitas, Ekvadoras (Quito)

Jeigu norite pasivaikščioti per patį Žemės pusiaują - čia puiki vieta. Juk ir paties Ekvadoro pavadinimas kilęs nuo žodžio 'ekvator' - pusiaujas.

Vairavimas Limoje

Galvojome, kad esame daug matę, bet Peru, o ypač Lima rimtai nustebino. Jeigu galvojate, kad perdedame, tuomet atvykite į Limą ir viskuo patys įsitikinsite.

Peru popuri

Šalis didelė ir įdomi. Daug istorijos, žmonių, spalvų, skonių ir įspūdžių.