Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug!

Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. Nes kur yra žmonių, ten gamtos pusiausvyra jau sugadinta. Mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.

Šį įrašą rašome Jums todėl, kad norime pasidalinti keletu pagrindinių dalykų, kas po šios kelionės mums pasimatė itin ryškiai:
1. Žmogaus veikla darko gamtos balansą.
2. Klimatas Žemėje sparčiai kinta.
3. Atostogauti reikia su protu.


Žmogaus veikla darko gamtos balansą

Žmonių veikla teršia arktinę Svalbardo gamtą. Tiesa, visur mes ją teršiame. Tik čia kontrastas baisesnis.
Longyearbyene vis dar šildoma iškastine anglimi - taip pigiausia. Veikiančioje kasykloje ją kasa, iki katilinės gabenti netoli. Čia sunaudojama 40% iškasamos anglies, kiti 60% keliauja į Vokietiją - sunaudojama plieno gamybai.

Jeigu Svalbardas būtų atskira šalis, ji būtų daugiausiai CO2 sugeneruojanti šalis - 64 tonos CO2 gyventojui per metus. Pvz. ES vidurkis - 8,8 t./gyventojui, Lietuvoje - 7,1, Švedijoje - 5,5, o daug anglies energijos gamybai naudojančioje Lenkijoje - 11 t./gyventojui (Europos aplinkos agentūros duomenys).
Aišku, kai Svalbarde 2/3 metų ištisai tamsu ir kol neturime patikimų pagamintos eleltros energijos kaupimo būdų, pasikliauti saule būtų labai sudėtinga...

Toliau - visas Longyearbyeno gyventojų buityje naudojamas vandens nuotekos ir kt. organinės atliekos keliauja tiesiai į vandenyną. Be jokių valymo įrengimų.
Trečia - šiukšlių kaupimas ir utilizavimas irgi didelė bėda. Iš tikro netgi sunku rasti informacijos, kaip jos čia kaupiamos ar utilizuojamos. Aišku tik tiek, kad rūšiuojamos atliekos išgabenamos į Švediją, kur jas perdirbti ar sudeginti pigiau, nei Norvegijoje.
Yra nuskambėję ir netradiciniai pasiūlymai šiukšles versti į nebenaudojamų kasyklų šachtas. Labai labai tikiuosi, kad taip nebus daroma...

2018 m. viduryje pasaulį apskriejo iškalbingos fotografo Kevin Morgans nuotraukos. Poliarinio lokio patelė su jaunikliais, kurie linksmai žaidžia plastmasiniu maišu...

Beje, plastiko liekanų randama visų arktyje kritusių paukščių skrandžiuose. Pririjus spalvingo plastiko skrandis pilnas, o alkis kankina...

Iš tiesų, prieš akis turime rimtą moralinę ir technologinę problemą. Nes kol kas atrodo, kad geriausia būtų, jeigu Svalbarde žmonių iš vis nebūtų...


Klimatas Žemėje sparčiai kinta, arktyje - dar sparčiau

Dar nė negalvodami apie kelionę į Svalbardą skaitėme naujieną, kad deja, saugioji sėklų saugykla visgi pasidarė ne tokia saugi! Renkant vietą saugyklai įvertinta, kad salynas nėra seisminio aktyvumo zonoje, apie 200 m. virš jūros lygio - jos neturėtų paveikti žemės drebėjimai ar kylantis jūros vandens lygis.
Visgi amžino įšalo žeme vadinamą Svalbardą taip pat veikia klimato kaita. 2016 m. pavasarį pradėjus tirpti aplinkui esančiam ledui, vanduo prasibrovė į saugyklos vidų ir sukėlė nemažai rūpesčių. Laimei, sėklos nenukentėjo.

Tačiau Norvegijos vyriausybė bemat nusprendė imtis priemonių ir projekto tobulinimo darbų, kad ateityje vanduo judėtų nepasiekdamas saugyklos vidaus, nes pasak mokslininkų, Arktyje klimato kaitos tempas yra dvigubai didesnis už pasaulio vidurkį.

Mums nuėjus iki Svalbardo saugyklos kaip tik matėme šių darbų pabaigą - jau buvo tvarkomas teritorijos gerbūvis. Tikėkimės žmonijos "juodosios valandos" saugyklos neištiks naujos bėdos.

O 2020 m. liepą iš Svalbardo atkeliavo dar liūdnesnės žinios - oro uosto meoteorologinė stotis užfiksavo rekordinę +21.7 °C temperatūrą. Ir dabar, kai rašome šiuos žodžius, jau daugiau nei 100 mėnesių iš eilės temperatūra Svalbarde šyla - t.y. kiekvienas metų mėnuo yra šiltesnis, nei ankstesniais metais.

Pagrindinės tokios šilumos pasekmės - tirpstantys ledynai ir šylantis vandenyno vanduo. Longyearbyenas yra prie Isfjorden fiordo, kuris jau 10 metų nebeužšąla. Mokslininkai teigia, kad ateityje kis fiordo vandens gyvūnai - arktinius pakeis šiaurės atlanto klimatinės zonos gyvūnai.


Mūsų atostogos = kitų žmonių gyvenimas

Aprašydami savo nuotykius Svalbarde jau užsiminėme, kad dienų, kai į uostą atplaukia kruiziniai laivai, dauguma vietinių visai nelaukia. Negalime teigti, kad visi kruizų turistai yra blogi, o kiti yra geri. Ne, taip nėra, bet keletas įžūlesnių rimtai pagadina visų reputaciją.
Įspūdį daro vietinių siaubo istorijos kaip turistai juos, nešinus šautuvais, puola fotografuoti ar atminčiai skinasi mažytes trapias gėles, kaip be skrupulų užeina ir fotografuojasi vaikų darželyje ar išsilaipina ir be stabdžių užeina į nuošalius pakrantės namelius, kur žmonės apsistoja ieškodami ramybės. O baisiausios istorijos prasideda, kai pasakoja apie turistų elgesį su paukščiais ar gyvūnais...

Baisu klausyti ir skaityti kaip turistai vaikosi šiaurės elnius ar pakrantės paukščius bandydami su jais nusifotografuoti. Ir čia prielinksnį "su" naudojame ne šiaip sau. Gi tiesiog nufotografuoti gyvūną yra viena, o selfis su juo - taigi daug vertingesnė į laikus konvertuojama valiuta.

Visit Svalbard turizmo skatinimo organizacija parengė atsakingo turisto vadovą, jeigu įdomu galite susipažinti čia.
Taip pat, visi, norintys išsilaipinti į krantą privalės pažiūrėti mokomąjį filmą, kad susipažintų su gamta, saugaus eismo taisyklėmis, taip pat gaus patarimų apie vietinius papročius, pvz. kad parduotuvėse čia žmonės nesideri, šiukšles meta į šiukšliadėžes ir nemėgsta, kai juos fotografuoja be sutikimo.

Atrodo ir taip suprantama? Ne visiems...


Tai ką daryti?

Pasaulio po vieną ir per dieną nepakeisime. Tačiau, jeigu visi kasdien pagalvosime, kaip galime gyventi mažiau kenkdami aplinkai?
Ar tikrai man to naujo daikto ar rūbo reikia? Gal nereikia?
Ar tikrai reikia išmesti? O gal galima sutvarkyti/sutaisyti/susiūti?
Ar tikrai reikia važiuoti mašina?
Ar yra lietuvių gamintojų alternatyvų ar produktų, kurie iki Lietuvos keliauja trumpiau?

Dalinamės Jungtinių tautų parengta atmintine - Kaip rūpintis aplinka netgi gulint ant sofos

Kasdien jaukindamiesi gamtai draugiškus įpročius kiekvienas prisidėsime prie mūsų nuostabios planetos saugojimo.



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.