Drąsuoliai atvyko. Pirma susipažinkite su oru

Į gražiąją salą nusileidome vakar vakare, gavome mašiną ir jaukią nakvynę su į langą barbenančiu lietumi ir vis prasisukančiu švyturio spinduliu. Pirma naktis - lyja ir debesuota, t.y. šansų pamatyti pašvaistes - nulis. Ramiai einame miegoti.

Ryte palikę viešbutį užsukame prie švyturio - jūra ūžia, bangos kala į krantą, o vėjas rauna kapišoną. Paprasta nebus :)

Toliau dienos plane - Reykjanes pusiasalio grožiai: 2021 pavasarį išsiveržusio Geldigadalir ugnikalnio lavos laukas, Krysuvik terminio aktyvumo zona ir kaimynas Kleifarvatn ežeras, o pabaigai - Raufarholshellir lavos tuneliai.
Varom?

Jau išvažiuodami žinojome, kad į Krysuvik terminio aktyvumo zoną nepateksime - mat sausį ją laikinai uždarė. Daug sniego ir vis apsnigti takai slidūs ir terminė veikla itin intensyvi, visiems saugiau bus uždaryti. Ok. O minėto gėrio yra gerokai daugiau ir plačiau, tai visai uždarė ir 42 kelią, vedantį iki jos. Tai gud bai ir Kleifarvatn ežerui - neprivažiuosime. Ką darysi - žiema Islandijoje yra žiema Islandijoje, nepasiginčysi.

Ir oi vaikučiai, mes dar nė velnio nežinojome, ką čia toji žiema iš tikro reiškia. Gali skaityti kiek nori, bet iš tikro suprasi tik pats pamatęs.

Kai išvažiavome prie pakrantės abu buvome "apakę" - kas darosi! Vandenynas plojo nesuprasi kokio aukščio bangas į pakrantės uolas, debesys žemai ir kas dvi minutes lietus keičia sniegą. Fainai :) Važiuoti buvo sunkoka, bet nesakytume, kad pavojinga. O šou pakrantėje buvo tikrai baisokas, gerai, kad kelias nuo bangų buvo pakankamai toli. Štai ką reiškia sala vandenyne žiemą.

Traukiame iki Geldigadalir lavos lauko. Nors ugnikalnis jau techniškai laikomas nebeaktyviu - bent 6 mėnesius nebespjaudo šviežios lavos, mums ir ta kelių mėnesių šviežumo pavaikščioti būtų gerai. Juolab, kad šią žiemą jau buvusieji sako, kad kartais būna labai įdomu, kai kokioje vietoje pasirodo garų stulpelis - matyt dar ne visas sluoksnis yra pilnai sustingęs.

Islandai įrengė ir tris naujus parkingus šiai atrakcijai stebėti. Tik kuo arčiau važiuojam, tuo mažiau šansų lieka, kad mes ką pamatysime. Nes debesys žemai, ištisai lyja ir vėjas košia. Desperatiški optimistai pasiduoda paskutiniai, ar ne? :)

Sustojus Jūratė išlipa iš mašinos ir dairosi, kur tas takas. Slidu velniškai, nes visas parkingas - gražus, glotnus žydras ledas. Abu matome, kai kita porelė entuziastų - "ką darysi, einam, juk to čia atvarėm" dar parkingo ribose prisemia abu batus vandens... Jūratė dar bando laikytis už šiaudo galo, bet abu suprantam, kad Alvydas nė nelips iš mašinos :)

Per 2 minutes lauke džinsai šlapi, nuo striukės varva - jai daug ilgiau reikia, kad sušlaptų. Paskėsčiojam rankom - ką darysi, kad jau čia taip, gal kitą dieną oras bus geresnis.


Raufarholshellir lavos tuneliai

Dienos programa labai greitai trumpėja :) Lieka vos vienas punktas.

Artėjant prie tikslo vis daugiau sniego. Ir galiausiai tiek daug, kad rausiam kuprinę - kur saulės akiniai? Tikrai balta balta kur dairais, kaip rašė S. Nėris. Gal ir raganą kur bėgančią pamatysim?

Lavos tunelių svetainėje rašė, kad rezervacija nebūtina, taigi nieko iš anksto ir neužsakėme. O atėję vos negavome per veidą - "neturite rezervacijos?! Hm... Pas mus čia labai daug turistų šiemet, na pažiūrėsiu ar šiandien dar bus kur jus įtraukti".
Kas čia darosi?.. :/

Laimei realybėje nebuvo tiek dramos, kiek sukurta ir po gero pusvalandžio jau ruošėmės eiti į urvus. Per tą laiką kaip tik spėjome šilčiau apsirengti. Dar gauname šalmus ir kates - geležiukus batams, kad neslystume.
Bent viena pramoga šiandien pavyko!

Pradžia labai įdomi - skylė pusnyse ir mes lendame į ją.

Lavos tuneliai susidaro tada, kai karšta magma - lava išsiveržia į paviršių. Taip ji gali tekėti ir kelerius metus, bet ilgainiui lavos srautas vis mažėja, o jos vagą vis užneša žemė ir padaro stogą - susiformuoja tunelis.

Šie tuneliai ypatingai įdomūs tuo, kad turi keletą skylių stoge. Pro jas žiemą gražiai prisninga :)

Geologai sako, kad šie tuneliai susidarė prieš 5000 tūkst. metų. Ir labai ilgai sau buvo ramūs, kol berods 20 a. gale čia užsuko kažkoks tyrinėtojas. Tuo metu tunelis buvo pilnas nuo lubų nukarusių stalaktitų, o apie 1950 m. islandai pastebėjo, kad jų vis mažėja. Po kiekvieno turistų apsilankymo...

Šis tunelis tęsiasi beveik 1,4 km, mes eisime tik 900 m. Didžioji tako dalis - įrengtais metaliniais takeliais ir laiptais. Gidė perspėja visus tvirtai laikyti savo telefonus, nes po metaliniais takeliais yra jų kapinės :) Netyčinės aišku. Bet niekas neis ir nepaims, jeigu pamesite. O pameta nuolat. Ir išskirtinai tik Apple telefonus. Įdomiai :)

Faina mūsų gidė pasakoja, kad islandai yra paprasti žmonės ir ilgai negalvoja kaip pavadinti dalykus, pvz.: šis tunelis vadinasi daugmaž - ant kalniuko skylės žemėje :)

Bet kas dar ypatinga žiemą - ledo burbulai. Nuo viršaus vis laša vanduo ir užaugina didžiulius ledo burbulus/ nykštukus/ skulptūras/ stalagmitus - pasirinkite jums smagiausią pavadinimą. Besižavint sienų spalvomis ar didžiuliais ledais nepraraskite budrumo - šie ledai išaugę tikrai bet kur ir visur, taigi labai paprasta užkliūti ir pargriūti.

Atėjus į tunelio galą laukia atrakcija. Visi išsijungiame šalmų prožektorius, į kišenes pasidedame telefonus ir sutariame minutę pabūti tyliai. Gidė išjungia tunelio apšvietimą. Visiška tamsa ir visiška tyla.

Ji pasakoja, kad jeigu čia liktume trims mėnesiams, mūsų akys jau imtų prie šios tamsos taikytis - po truputį apaktume. Juk kam švaistyti energiją matymui, kai visvien nieko nematysi.

Ir tuos tris mėnesius čia galėtume šūkauti kiek širdis geidžia, šiais tuneliais garsas nejuda ir prie išėjimo - lauke žmonės mūsų visai negirdėtų. Toks šiurpokas scenarijus.

Visi nutaria nepasilikti, o ir nepavyktų, nes turistų grupės sukasi viena paskui kitą kaip bičių spiečiai. Taigi niekas mūsų per ilgai ten nepalieka ir jau ragina sukti atgalios.

Grįžtame į Žemę :)

Užtrukome apie 1 val. Mokėjome viso 98 eur.
Pramoga tinkama ir vyresniems, ir su vaikais.



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Žygis per pūgą ir Reynisfjara paplūdimys

Kam patinka nukritę lėktuvai ir žygis per pūgą? JAV karinio jūrų laivyno lėktuvui baigėsi degalai ir jis sudužo juodajame Sólheimasandur paplūdimyje. Kas iš jo liko? Einame pažiūrėti ir mes :)

Arkliai ir kriokliai

Ar žinote, kad islandai turi 46 žodžius sniegui apibūdinti? Nemažai. Kaip ir sniego :) Šįryt išvažiuodami susipažinome su iki šiol mums nematyta sniego rūšimi.

Drąsuoliai atvyko. Pirma susipažinkite su oru

Į gražiąją salą nusileidome vakar vakare, gavome mašiną ir jaukią nakvynę su į langą barbenančiu lietumi ir vis prasisukančiu švyturio spinduliu. Pirma naktis - lyja ir debesuota, t.y. šansai pamatyti pašvaistes nuliniai. Einame miegoti.

Besivaikant šiaurės pašvaistes arba Islandija žiemą

- Kur? Į Islandiją? Bet juk ten šalta!!
- Aha, bet ne taip smarkiai kaip Jūs galvojat. Be to, mes norim šiaurės pašvaistes pamatyt ;)

Trumpai apie islandų maistą ir ne tik

Islandai - šiauriečiai prie jūros, taigi ir jų tradicinis maistas atitinkamas - kad sotu būtų. Daug jūros gėrių, daug avienos, ir šalia - viso kito įmanomo pasaulio maisto: nuo picos iki suši.

Pagulėkim karštame upelyje?

Tinginio diena!
Malonu, malonu... :) Na nebus kad jau taip visai visai tinginio, bet bus gerai!

Griaustinio dievo draustinis - Thorsmork

Dar vienas gražus šviesus rytas, kai kylame anksčiau ir lipame į atsparųjį autobusą - važiuojam į šalies gilumą. Tikslas - Thorsmork slėnis, draustinis.

Diena paveiksle - Landmannalaugar!

Kam Islandija jau patiko, šiandien garantuotai negrįžtamai įsimylės!