
Jeigu kada nors matėte ką nors apie Australiją, garantuoju, matėte vaizdų iš šio kelio. Nuo Appolo bay iki Port Campbell - turistinis hotspotas, ar tiksliau, hotroudas :)
Pakeliui norėjome aplankyti porą vietų Ottways nac. parke, tai didelio automobilių srauto kelyje, kaip per Kalėdas Kalifornijos Highway 1, beveik nejutome. Kad jau paminėjau Kaliforniją - Viktorijos regiono gamta mums labai priminė šią valstiją. Iki Erskine krioklių ar Melba Gully tako važiavome pro didžiulius raudonmedžius (berods), kedrus, pušis, paparčius - medžius, žievę metančius eukaliptus ir kitus medžius milžinus.
Kelias į kalną ir labai vingiuotas, tai vairuotojui oi nenuobodu - puikus būdas prisipratinti automobilį ir kairę kelio pusę.


Erskine krioklys
38 m. aukštis


Melba Gully takas
Viena drėgniausių vietų Viktorijos valstijoje. Atvažiavome iškart po lietaus, atrodė, kad net kvėpuojame drėgmę. Šis atogražų miškas toks žalias ir vešlus, kad atrodo gyvas. O kai tokia turtinga augmenija, tai gyvūnija turbūt ne skurdesnė? Prisiminėme visas siaubo istorijas apie Australijos vabzdžius ar roplius - monstrus. Bet be strioko, pasivaikščiojome vieni, sako, vietinė fauna dažniausiai suaktyvėja tamsiu paros metu.



Dvylika apaštalų

Kaip gi be jų! Vienos žymiausių kalkakmenio uolų pasaulyje. Šios pakrantės uolos susiformavo prieš 10-12 mln metų, o vėjas, saulė ir druskingas vanduo tęsia savo darbą - olos, arkos, tiltai, uolos mažėja ir yra. Šiandien suskaičiuosite tik septynis apaštalus, prieš 15 metų subyrėjo aštuntasis. Beje, jų niekada ir nebuvo daugiau nei aštuoni :)


Šiame kelyje teks stoti kas kokius 500 m. - pakrantėje uolų daug ir visos turi savo pavadinimus.
Vienas smagesnių sustojimų buvo kai pasukome į bevardį keliuką ir nuėjome iki paplūdimio. Nė vieno turisto, vandenynas ošia, bangos plaka krantą - puikumėlis! Na, išties, buvo ten vienas, turbūt iš laimės pakvaišęs keliautojas :)



Razorback (Skustuvas arba Britva)

London Bridge (Londono tiltas)

Grotto


Bay of Islands (Salų įlanka)


Gibsons steps (Gibsono laiptai)
Atvažiavom 2 kartus - ir potvynio, ir atoslūgio metu. Abu kartus uždaryta, žemyn laiptais nenulipsi. O lankytojų centre nė žodelio apie tai neparašyta. Kiaulės.
Nuotraukoje - džiaugsmas dar nepamačius užrakintų vartelių.

Uolų čia daugybė, tikrai ne visas ir pamatėm. Nedidelę šio kelio atkarpą pravažiavome du kartus, kadangi pirmą dieną atvykome vakarop ir buvo labai vėjuota, o kitą rytą - giedra, saulėta, šilta ir atgal važiuot tik 17 min, tai nesusilaikėme ir kai kurias uolas aplankėme dukart.
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)