4 diena Atakamoje. Važiuosim toli ir aukštai. Išbandysime lengviau aukščio simptomus ištverti padedantį Acetazolamide vaistą, tikimės sunku nebus.

Trumpai apie aukščio ligą. Panašu į jūros ligą, tik sunkiau. Simptomai: galvos skausmas, pakyla spaudimas, nuovargis, pykinimas ir toliau iki rimtų padarinių. Kiekvienam žmogui riba yra kita ir kiekvieno savijauta individuali. Važinėjant mašina, nehaikinant nieko nenutiks, tik kaip jūros liga, taip ir šios simptomai - nemalonu, nemalonu..

Tik pajudėjome ir iškart pirmas kamštis Atakamoje - pirmenybė suteikiama ponioms ožkoms ir ponams ožiams :)

---

Lagūnos Miscanti ir Miniques

Pirmas dienos tikslas - du ežerai 4152 m. aukštyje. Bilietas ~4 eur žmogui.

110 km geru keliu ir gūglas sako, kad nuo asfaltuoto greitkelio žvyrkeliu reiks pavažiuoti 2 km, bet tai netiesa. Žvyrkelio daug daugiau, bent 6-8 km. Vieta populiari, daug mikroautobusų, džipų. Čia matyt dar viena vietinio ralio "Aplenk visus" atkarpa, nes eismas kaip Savanorių prospekte prieš pat piką.

Nežinau, žinokite, ką apie tuos ežeriukus ir parašyti. Prieiti prie jų beveik neleidžia, tai 5 min., trys kadrai ir lėtai eini atgal (nes tokiame aukštyje niekur nepaskubėsi - uždusi). Parodysim Jums kelis kadrus, nuotraukos viską pagrąžina. Bet šiaip... mes sakytume, kad neverta čia užsukti. Mes nusivylėme.

O kai pamatysite, kokius peizažus matėme tą dieną vėliau, tikime, ir Jūs sutiksite, kad šie ežeriukai vargu ar verti atostogų laiko.

Grįžtame į asfaltuotą kelią Nr.23 ir pasileidžiame tolyn - link Bolivijos. Automobilių srautas sumažėja 80%. Super. Turime numatę vieną objektą, bet sutarėme, kad važiuosime, kol bus įdomu ir kol gerai jausimės.

Kelias nuosaikiai juda aukštyn, o aplink matome nuostabius vaidzus. Atmintis ištraukia lietuvišką žodį "tyrlaukiai". Gal jis čia ir tinka - aplink nė gyvos dvasios, jokio medelio ar krūmo, tik žolės kupstai.

Stoti čia galima turbūt kas kilometrą. Na gerai, kas penkis :) Labai šaunus šiandienos pasivažinėjimas.

Šis kalnas - pats aktyviausias regione - ugnikalnis Lascar (5592 m.). Ramus nuo 1848 m. Jo viršūnė - iš susijungusių dviejų kalnų viršukalnių, kur pamatytumėte net kelias kraterių duobes.

Apie tą "nė gyvos dvasios" tai be reikalo išsižiojau, nes iš tikro, tai nemažai sutikome vietinės gyvybės.

Daugiausia matėme guanakų - ale vietinių stirnų. Jie tai baikštūs, nuo mašinų bėga. Nepalyginsi su bebaimiais asiliukais ar visiškai abejingais flamingais.

---

Aguascalientes dykuma ir Salar del Talar lagūna

Važiavom važiavom, kol visai stalčiai atkrito. Gal ten aukštis galvas suko, nes panorama, kurią matėme atrodė kaip akvarelės piešinys.

Iki apžvalgos aikštelės reikėjo palipti į kalniuką. Gražu žiūrėt! Niekas nelekia. Visi ramiai, lėtai, kaip bent aštuonias dešimtis metų šioje žemėje nugyvenę :) 4200 m. aukštyje tik čia gimusieji greiti :)

Važiuojam dar toliau? Važiuojam. Negali nenorėt!

---

Tuyajto lagūna

Pamatom dar vieną didžiulį druskos ežerą.

Kai iki Bolivijos sienos lieka 40 km, nusprendžiam, kad šiandien gana. Dar ne laikas į tą šalį ;)

Grįžtant namo įvyko neįtikėtinas dalykas. Kažkada SEL'as dainavo: "Aš noriu tuštumą pajusti".., o aš panorau šaltį pajusti. Ne, galvos nesusitrenkiau, bet tiesą sakant, tuo metu ją skaudėjo. Kodėl taip sakiau? Nes 5 dienos šitam ore man jau yra netoli ribos. Ir pasiilgau vėsumos. Šalčio pasiilgau (šito tai vienai dienai). Ir lietaus. Ir megztinį apsirengt. Snaigė aš esu :)

Dar turėjome vieną norą. Tik išėjus iš mūsų svečių namų San Pedro ir kaskart, kai keliavome į pietus, kairėje stebėjome vieną iš Andų milžinų - ugnikalnį Lincancabur (5920 m). Neramus jis bachūras, daug kartų savo jėgą rodė.

Pavažiavome iš arčiau jį pamatyti.
Taip, perskaitėte teisingai, važiavome iš arčiau į kalną pažiūrėti. Va tokie tai mes žmonės, tokie tie mūsų džiaugsmai... :)

Kelias aukštyn šauna taip stačiai, kad pasidžiaugiame, jog gavome naują mašiną. Rimta įkalnė, aišku, rimta ir nuokalnė. Sutinkame vieną veteraną, kuris nuokalnės neįveikė.

Mūsų burzgalas atlaikė, greitai užkilome visą kilometrą. Pasidžiaugę Lincancaburu pasileidome žemyn į San Pedro vakarienės ieškoti.

Ši diena Atakamoje buvo pati gražiausia.

---