Atakamos dykuma (3 dalis). Valle del Arcoiris arba vaivorykštės slėnis

Jau rimtesnis 3156 m. aukštis, apie 1,5 val. nuo San Pedro. Paskutiniai 8 km žvyrkelio tikrai sunkoki, bet ilgai neužtrunka. Bilietų nereikia.

Tikėtina, kad netrukus ir čia atvykus reiks bilietą nusipirkti, nes jau stovi trobelė. Truputis stogo medžiagų atliko. Labai greit sugalvojome, į ką čia mums panašu :)

Atvažiavus visas Dakaro ralis iškart pasimiršo ir išsižioję lipome iš mašinos. Tikrai vaivorykštės slėnis!
Mūsų nuotraukos - be filtrų ir be ryškinimo, t.y. lygiai taip, kaip savo akimis matytumėt. Internete rasite daugybę uber ryškių ir spalvingų kadrų, kurie, deja, nerealūs.

Dominuojanti uoliena - molis, todėl pastovios krypties vėjas santykinai nesunkiai "išdrožė" šiuos stulpus.

Daugiausia raudonos spalvos atspalvių. Dairomės ir sunku patikėti, kad čia viskas tikra, kai matom žalius, pilkus, violetinius ar mėlynus ruožus. Šios spalvos - slėnyje randamų mineralų ir metalų darbas: geležies, sieros, vario oksido ir gipso kristalų.

Augaliukai čia skurdūs, bet jų yra. Gyvūnų nesutikom, na, išskyrus vos kelis žmones.

Ši mažytė gėlė demonstruoja aukščiausio lygio kamufliažo techniką.

Įdomūs kupstais suaugę kaktusai.

O šis bičas - gyvas, tik miega. Ir laukia vasario drėgmės, kada trumpam atsigaus.

Einam toliau.

Kartais tikrąja to žodžio prasme atima kvapą - 3 km aukštis daro savo ir greičiau paėjus ar atsitūpus augalų pažiūrėti galvelės lengvai apsisuka. Čia jau nuotraukai nepašokinėsi :)

Alvydas susižavėjęs vis klausia:
- Katinai, kur mes čia esam?! Ar tu matai?!
- Matau, matau!! Atakamos dykumoje mes, Alvydukai!
Nuostabi vieta.

Žinojome, kad šiame slėnyje yra keli nedidukai kanjonai, pasistengėme juos susirasti. Faini, bet neilgi. Uolienų raudonis įspūdingas. O Saulei judant pro debesis, atspalvis kinta kas kelios sekundės!

Turbūt jau aišku, kad aplankyti šią vietą begaliniai rekomenduojam! Bet garsųjį Valle de la Luna aplankykite pirmą. Nes po šios vietos ten nebus į ką žiūrėti :)



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.