Atakamos dykuma (2 dalis). Lagūnos

Antrą dieną iš San Pedro važiavome žiūrėti lagūnų. Jų čia nemažai, kai kuriose galima ir maudytis. Įdomu, varom!


Lagūna Cejar

2300 m. aukštis. Susimokėjus ~17 eur galima mirkti druskingame vandenyje. Deja, ūsuotas ponas mojuoja rankomis ir sako: "Uždaryta. Atvažiuokite 15.30 val., tada ateis kitas prižiūrėtojas ir galėsite maudytis".
Dabar 10.30 val.
Gal Jūs, ponuli, tada kartu su juo ir pasimaudykit :)

Tik baisiai gaila buvo trijų jaunuolių, kurie šitame karštyje 28 km iš San Pedro dviračiais atmynė... 10 km žvyrkeliu...


Ojos del Salar (Dykumos akys)

Netikėtumas dykumoje - du mėlyni ežeriukai. Tikrai dykumos akys :)

Spėkit, ar nėjo bičas pažiūrėt - gal žuvų yra? :)))


Lagūna Tebenquiche

Netoli nuo Cejar ir ežeriukų - "akių", 2400 m. aukštyje druskos ežeras. Įėjimas ~ 3 eur žmogui.

Druska, druska, daug druskos! Atrodytų, kad jokia gyvybė čia negalėtų gyventi. Anaiptol! Ekstremofilais vadinamų mikroorganizmų įvairovė čia labai didelė. Įvairūs mikrobai, pvz. viena rūšis naudoja saulės šviesą ir perdirba sierą. Apvalokus kupstukus mikroorganizmai suformuoja iš gipso. O rožiniai koralai - mineralais ir mikroorganizmais padengti fito-mikrobialitai.

Visa šita gyvybė gyvena tokioje malonioje aplinkoje, kad žmonėms jokiu būdu nereiktų į tokius ežeriukus eiti plaukioti ar net rankų įkišti - vanduo itin sūrus, ekstremalus PH ir dažnai jame itin daug arseno (nuodinga medžiaga).

Žmonių čia vos keli. Tai kai praeina amžinai balbatuojantys prancūzai (Alvydas: "Kiek galima apie tuos kruasanus kalbėt?!" :)), liekame absoliučioje tyloje. Girdime, kaip sproginėja ir nuo karščio aižosi mineralinis druskos paklotas.


Lagūna Pilar. Aceit lagūna Chaxa

Aukštis - 2300 m., įėjimas ~4 eur žmogui.

Sako, kad ši - pati gražiausia. Ji nuo San Pedro toliausiai, bet gūglo žemėlapių vedini, atkakliai raunam dykumos šunkeliais. Jau ir patys stebimės kur mes atibastėm? :) Sutikome poną asilą, norėjome paklaust ar gerai važiuojame.

Važiavom, kol užrakintą šlagbaumą ant kelio pamatėm. Kaip sakoma, spyną pabučiavom ir nusivylę link namų pasukom.

Na, bet mes ne iš tų, kur pasiduotų nenugalėti :)

Tai va, vaikučiai, jeigu ten važiuosite, prašykite gūglo jus nuvesti į Chaxa park. Ne į Chaxa lagoon. Sutaupysite 1,5 val laiko ir beprasmio važinėjimo velniai žino kur.

Chaxa parke iš tikro matysite Pilar lagūną, bet koks skirtumas, ar ne? Ypač, kai čia tiek flamingų!

Vėl pasiseka atvažiuoti geru metu - du mikroautobusai turistų traukia į pavėsines pietų, su flamingais liekame dviese. O jie į mus nekreipia jokio dėmesio - ramiai sau rankioja sūriame vandenyje knibždančias mažytes krevetes. Beje, jos švenlniai rožinės spalvos, sako todėl ir jomis mintantys flamingai būna rožiniai.

Šis draugelis vaikštinėjo vienas, atsiskyręs nuo pulko. Ir visai ne rožinis, o pilkas. Tikriausiai ne svajotojas, o realistas :)

Dar kartą druskos takeliais pasivaikščiojome po druskos plynes.

Tais retais kartais, dažniausiai vasarį, kai Atakamoje būna lietaus, vanduo nuo aukštumų atkeliauja ir iki lagūnų. Bet čia Saulė 96% jo išgarina, lieka tik nuosėdiniai mineralai ir taip druskingos dykumos plotas vis auga.

Čia baigėme antrą Atakamos dieną. Apie 16 val. čia oras pasiekia maksimalią temperatūrą ir taip pačirškina dar 2-3 valandas.

Grįžtant Atakama apdovanojo dar vienu puikiu vaizdu.


Lagūna Escondida de Baltinache

Trečios dienos pirmas tikslas. Aukštis 2320 m., įėjimas ~ 6 eur žmogui. Galima maudytis, yra dušas.

Na o kelias ten, kelelis!... 14 km greitkeliu ir 43 km žvyru. Taip!
@*#$%^&**!
Keturiasdešimt trys kilometrai žvyrkeliu!

Sėdėjau ir galvoje diskutavau su čiliečiais:
- Balvonai jūs, imkit po 7, imkit 10 eurų už žmogų ir per kelis metus tą kelią normalų padarysit!..
- O kam?... Juk ir taip atvažiuoja.
Galvoje jie man atsakė.
- Ir nenorėk, mandra turiste, asfalto ant viso svieto, pridėjo.

Dar svarsčiau kiek tam mano vyrui kantrybės užteks? Tikėjau, kad atvažiavęs su vairu rankose ir išlips, nes delnai jau nebegalės jo paleisti...

Bet viskas baigės gerai! Pamatęs ežeriukus greitai atsipalaidavo.
O ežeriukų čia 6. Maudytis galima pirmame ir paskutiniame.

Einame iki paskutinio, nes įdomu pamatyti visą ežeriukų grandinę ir nesinori du kartus po maudynių druskuotiems vaikščioti.

Dar tokiu takeliu nėjome - po kojomis druskos burbuliukai!

Čia tikrai gražiausia kol kas Atakamoje matyta lagūna!

Atėjom!
Vandenėlis vaje koks šaltas! Bet tik ne ruoniams!

Alvydukas laimingas plūduriavo ir vartėsi druskingame vandenje kaip tik sugalvojo! Vandenyje tokia druskos koncentracija, kad gali plūduriuoti kaip obuolys.
Čia poza - Atostogos.

Toliau - Supermenas arba Dvasinis stuburo ištiesinimas.

Galiausiai - O kaip, jeigu ant šono? arba Iš mandrumo einu iš proto :)

Galiausiai ir aš įlindau. Kas pareikalavo dar kokių 5 kg vyro kantrybės :) Kartais nė nesuprantu, kaip jis su manim ištveria? :)

Mūsų planas susidėliojo taip, kad lagūnas matėme vis gražesnes, tai labai šauniai augo ir įspūdžiai. Ir pabaigai - desertas akims.



Naujausi įrašai

Svalbardas. Kur? Kodėl? Ir ko?

Lietuvoje vidurvasaris, tauta ruošiasi švęsti Jonines. O mudu į kuprines kemšam termo rūbus, šiltas kojines ir kepures, žiemines striukes ir laimingi ruošiamės kelionei į šiaurę :) Pačią šiauriausią, kiek paprastiems mirtingiesiems įmanoma.

Haikas iki Foxfonna ledyno

2019 birželio 20 d.
Pasipuošę sniego batais žygiuoti pradedam nuo gražios panoramos į Isjforden fjordą vienoje pusėje ir į statoką snieguotą kalną, į kurį ir lipsime.

Ledlaužis - baidarėmis prie ledyno

2019 birželio 21 d.
Antras rytas Svalbarde!
Šiandien bus fantastiška diena, nes laukia dar vienas Ledlaužiu vadinamas nuotykis! Baidarėmis plaukiosime prie ledyno!
Gerai, gerai, pakvėpuojam ir apie viską iš pradžių :)

Arktinis iššūkis

2019 birželio 22 d. Rimčiausia diena Svalbarde. Šįryt ruošiamės į Arktinį iššūkį - vieną rečiau pasirenkamų pramogų šioje saloje. Sako, kad ji - drąsiems ir stipriems. Hm... Tai Alvydui tinka, o kaip Jūratei seksis - pamatysim :)

Longyearbyen apylinkės

2019 birželio 23 d. Poilsio diena. Šiandien vaikščiosime po Longyearbyen apylinkes.

Kruizas į apleistą miestą - Piramidė

2019 birželio 24 d. Paskutinė diena saloje. Šiandienos plane - kruizas į apleistą rusų angliakasių miestą - Piramidė.

Svalbardo augaliukai

Svalbardo vasara trumpa - vos keturi mėnesiai. Viena laimė, kad saulė nenusileidžia visą parą - galima visas 24 val. intensyviai žaliuoti, žydėti ir brandinti sėklas.
O augti dideliam nėra nei maisto, nei prasmės.

Gamta keičiasi

Tuščiai burną aušintume sakydami, kad mums Svalbarde patiko. Kaip gražu gali būti ten, kur nėra nieko ir tuo pačiu, visko tiek daug! Bet... Svalbardas nėra rojus žemėje. O mes - žmonės esame atkakliausi naujų žemių užkariautojai ir atkakliausi kenkėjai.