Ilgai galvojau nuo ko čia pradėti... Žodžiu, miestukas, kur neleidome sau burbėti, nors norėjosi. Ir buvo ko :)
Į Ajakučą iš Limos skridome pamatyti žydro vandens Millpu baseinų.
Sako, geriausia juos lankyti sausuoju metų laiku - tarp gegužės ir lapkričio. Kaip ir daugumą vietų, kur šioje šalyje jau aplankėme. Paprašėme viešbučio parekomenduoti patikimą agentūrą. "Kai atvažiuosite, duosime 2 agentūrų bukletus - išsirinksite", - atsakė jie. Ok, viskas kaip ir paprastai pas juos vyksta.
Atvažiavus į viešbutį šeimininkė sako:
- Dabar į Millpu baseinus niekas neveža, nes dabar daug lietaus.
- !!!??? Tai ar dabar, $*&#£÷₩*$, laikas pasakyt, ožka tu!
Tai va. Miestuke, kuris garsėja 33 bažnyčiomis (kaip tik mums, ar ne?), turėjome susigalvoti užsiėmimo dviems dienoms. Liekam pozityvūs :)
Nutarėme važiuot į kitą turą, pamatyti tris krioklius. Ir pavaikščioti čia bus bent pora valandų - gerai.
Pakrantėje jau praleidome beveik savaitę, taigi visas mūsų pripratimas prie aukščio "nusinulino". Ajakučas 2,7 km aukštyje, šiandien reiks iki 4,2 km pakilti. Bet Glodeniukai ramūs kaip belgai :)
Pumapakča krioklys (Catarata Pumapaqcha)
Per pusryčius išgėrėme kokos arbatos, turėtų padėti, nes prie pirmo klioklio einame 3,5 km aukštyje. Jaučiamės gerai ir, pasirodo, visur nueiname pirmi ir laukiame likusios grupės.
Gaunas, kad kieti esam, ar ką? :)
Žygiuojame pro ekologinius ūkius, kaimus, kitaip tariant. Kur kiaulės ganosi parištos kaip šuniukai :)
Pirmiausia pro violetine spalva žydinčių baltųjų bulvių laukus.
Čia auga bolivinė balanda. Taip, taip, atrodo visai taip pat kaip mūsų daržų piktžolė!
Čia baltoji balanda, netoliese auga, kitos rūšys: raudonoji, rudoji, juodoji ir kt. Beje, augalo spalva niekada nesutampa su kruopų spalva :)
Štai ir krioklys. Nedidukas, bet gražus.
Batan krioklys
Iki antrojo krioklio pavažiuojam vos pusvalandį, bet vėl lūžtam miegot kaip tris paras nemiegoję. Svarstome, gal čia vienas iš aukščio poveikių?
Žiopliukai, kažkaip pamiršome, kad šianakt taip šūdinai miegojome!
Mūsų viešbučio langai buvo į gatvę įkalnėje. Hm, nors tą klebantį daiktą tiksliau būtų simboliniu langu pavadinti. Ir visokiausias motorizuotas transportas iki vėlaus vakaro, o paskui nuo ankstyvo ryto gaziuką palei mūsų langus vis spaudė.
Prasibraukiam miegus nuo akių ir einam nuotykių. Gidas sako, kad čia pamatysime du krioklius, o vaikščiosime apie 2 val. Valio!
Dar apie 10 min ir jau gauname gaivių krioklio purslų. Vanduo šaltas, bet smagus. Nes saulė gerai plieskia.
O toliau žygis darosi įdomesnis, gidas sako, kad lipsime aukštyn ir eisime pro 3 tunelius. Tunelius?! Einam!
Tuneliai padaryti vandeniui į kaimus žemyn nutekėti. Ale išlindus iš tunelių einame tokiais siauručiais takeliais, kad kartais kinkos virpa.
Ar esate matę kaip meška eina tuneliu? :)))
Nusileidžiame į lygumą. Gražus, tipiškas peruvietiškas peizažas.
Einant vis į galvą lenda mintis - neatrodo, kad čia pastaruoju metu lietaus buvo...
Kjorimakma krioklys (Catarata Qorimaqma)
Štai ir trečias brolis. Ir visai ne kaip lietuvių pasakose, šis - gražiausias.
Uauapuku baseinai (Huahuapuquio)
Pasidžiaugę galingu vandeniu grįžtame į autobusiuką ir važiuojame maudytis. Į natūralius gazuoto mineralinio vandens baseinus.
Skamba fainai, ar ne? Iš tikro, baseinas tik vienas ir tų burbuliukų visai nematyti. Bet patikim.
Bėda tik ta, kad, ot tu rūgštėle agurkai, koks šaltas tas vanduo!
Alvydas plaukioja - kur matėte, kad ruoniui šalta būtų? O Jūratė pamirko kojas iki kelių - kur matėte, kad katinas savo noru lystų į vandenį?
Kaip vietinės mamos prikalbina vaikus eiti namo, neįsivaizduojam, nes šiame kaime, o ir aplinkui visai nėra ką veikti...
Po maudynių - vietiniai pietūs. Romantiškos kavinės - parduotuvės foto 360° skyrelyje.
Smagi diena buvo, gražią gamtą matėme. O ko nematėme ir nejutome, tai kad mums kojas ir rankas kažkokie padlos vabalai baisiai sukandžiojo...
Ajakučio karnavalas
Grįžtame į Ajakučio. Čia vis dar tęsiasi Vasaros karnavalas. Jis kasmet vyksta tris dienas, kai ima žydėti bulvės.
Aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojai suvažiuoja dalyvauti karnavalo parade ir/ar stebėti kitų pasirodymus.
Viena iš tradicijų - visus barstyti pudra. Kliuvo ir mums :)
Aikštėje kėdutės rezervuotos, kaip ir vietos barų balkonuose antrame aukšte. Karnavalas ne juokas, juk net pati Mis Peru atvažiavo! :) <>
Karnavalui stebėti visos kėdės tinka.
Kas ypatinga Ajakučio karnavale - čia visi dainuoja dainas pagal dvi pagrindines melodijas. Jau šimtus metų taip. O moterys dainuoja itin! aukštais balsais. Atrodo, kad visą dieną klausai tą pačią... spiegiančią dainą...
Tą patį ir visą dieną mikriuke grojo. Gaarsiai. Mūsų muzikos mokytoja sakydavo: "negražiai, bet garsiai" :) O vietiniai ir dainuoja kartu, ir ritmą muša. Žmonėms patinka.
O mes jau mieliau Pūko radiją klausytume :)
Beje, ką svarbu paminėti - peruviečiai karnavalą stebi be alaus ar kito alkoholio. Viename kaimelyje matėme lygtai nevisai blaivius karnavalininkus, tačiau kaip bebūtų - mums iki jų dar labai toli...
Plaza de Armas
Žinoma, kaip ir pridera - centrinė aikštė Plaza de Armas.
Už kinojos ir baseinų nuotraukas ačiū visitperu.com
Summa summarum
Tai ar verta važiuoti, ar skristi į Ajakučio? Gal.
Bet TIK tarp gegužės ir lapkričio! Kitu laiku verčiau ne. Nebent vasarį - karnavalą pamatytumėt :)
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)