Nuo Hobarto teks pavažiuot gerą valandą, bet nuobodu nebus - pravažiuosite gražųjį Huon regioną, garsų upine laivyba ir obuoliais.

Paskutiniems 16 km. iki trasos pradžios reiks pasiimti kiek daugiau kantrybės - žvyrkelis. Neblogas, ale paskutiniuose kilometruose vis prastėja...  Bet galima sutikti kuklių draugų. Echidna.

O šiaip žvyrkelių čia yra, tikrai teks jais pavažinėt. Tai kaip įprasta - pasitikrinkite, ką jūsų autonuomos taisyklės sako apie važiavimą žvyrkeliais ir... pasirinkite tinkamą greitį. Tiesa tokia, kad dauguma draudimo kompanijų nelaimių tokiuose keliuose nedraudžia - vairuotojo atsakomybė, o dauguma išsinuomojusių automobilius tokiais keliais važiuoja, tik lėčiau.

Pagaliau pasiekiame tikslą ir paėjus pirmus kelis šimtus metrų visas žvyras greit pasimiršta. Tokio šaunaus tako į kalną, turbūt, nesame dar matę. Sakyčiau, prabangu šitaip haikinti. Iš pradžių per pelkynus vingiuoja medinis takelis, nors vietomis jau tikrai senas ir patrūnijęs, bet batų susitepti neteks. O ir augmenijos gražumas viską kompensuoja.

Mes nutarėm, kad mūsuose populiarių alpinariumų (berods taip vadinasi) specialistams čia būtų nuostabi vieta įkvėpimo pasisemti. Ar ir sėklą kokią į kišenuką įsidėti :)

Praėjome porą skaidraus skaidraus, ledinio vandens ežerėlių, žuvų, deja, nematėm.

Toliau takas pravingiavo pro kalno balną ir prasidėjo kopimas, bet taip pat patogiai - visur iš akmenų, šaknų puikūs laipteliai, retai kur teks nepatogiai didelį žingsnį žengti.

Siurprizas

Paskutinė atkarpa prieš viršūnę - kamufliažinių akmenų krūva, dažnai tokios spalvos uolienas šioje saloje matėme. Nelabai statu, akmenys dideli - nesunku. Tik geriau pažiūrėjus ir ten matosi suformuotas takelis! Dažniausiai populiariose vietose akmenys ir taip nušliaužti - aiškiai matosi takas, bet čia tasmanai ypač pasistengė.

Viršūnė! 1255 m. Fantastiška panorama ir nė gyvos dvasios aplink! Nė vienas iš skaitytų aprašymų nė iš tolo neįvertino šio kalno grožio. Tikiu, kad mūsų šypsenų plotis išduoda tą džiaugsmą!

Kelias atgal visada trumpesnis, šįkart taip pat - beveik parskridome. O aš tikrai skrist pabandžiau - paslydau ant šlapios šakos ir žiebiau ant šiknos. Antrą kartą per dieną! #$%&@*! Taigi ir taip visada atsargiai einu!
Viskas baigės gerai, tik išgastis ir nukentėjusi savigarba.

Summa summarum
Laikas - 3.5 val.
Aukščio skirtumas - 400 m.
Trasos ilgis - 9 km.
Beje, šiame haike sutikome tik 7 žmones.