Ar yra kam pasitaikiusi š**** diena? Neabejojam - suprasit. Pasitaiko tokių ir gyvenant kelyje...

Tai va. Vakare susikrovėm kuprines, susidėjom rūbus, pusryčių maistas sudėtas - pasiruošę maksimaliai. Dzin dilin! 5.20 kylam!

Kodėl taip žiauriai? Šiandien laukia ilga diena: valanda važiuoti iki haiko pradžios, tuomet 26-28 km. per ~ 7 val. ir vėl valanda mašina iki namų. Earnslaw Burn haikas. Tikslas - pamatyti ledyno slėnį, kur nuo uolų srūva vandens upeliai, kartais susijungiantys į didesnius krioklius. Šią vietą "Žiedų valdovo" filmavimams rinkosi ir P. Jacksonas, tai labai didelė tikimybė, kad patiks ir mums :)

Naktį lijo, nežada giedros dienos ir šiandien, bet ir lyti nežada, tai gal bus gerai. Žinome, kad pradžioje reiks pereiti upelį. Ne vienas su juo jau turėjo reikalų, tikimės pereisime sklandžiai.

Tą kanaliuką kažkaip pereinam, tik už jo pieva - praktiškai pelkė. Aš dar kažkaip žolių kuokštais pamažu einu pirmyn, bet jau girdžiu, kad Alvydas vienskiemeniais rusiškais žodžiais savo kalbą skanina. Ot tu rūgštėle, burokai!
Viena koja jau šlapia. Blogai. Juk dar ne pusės kilo nenuėjom. Bet mes ne iš tų, kur pasiduoda dar nenugalėti ;)

Pagaliau išeinam į mišką ir pradedam lipt aukštyn. Čia takas visai geras, nešlapias - na, panašu, viskas bus gerai. Tik man paskui vyrą reikia bėgt - sugaišom daug laiko, o jo šiandien neturime per daug.

Išlendam iš miško į kaip ir pievą. Matosi, kad avių čia daug praėję. Ir šlapia, po paraliais, kaip šlapia. Taku eit nesinori - purvynas, tai zigzaguojam aukštyn - žemyn, kur atodo kiek geriau.

Kaip avys šlaitu einam. Mainyčiau dabar savo batus į avies kanopėles. Gerokai lengviau būtų. O takas atkakliai negerėja ir tik bjūra.

Maždaug 500 m. purvyno mus įveikė. Alvydo abu batai šlapi, mano jau irgi nesausi, kelnės vos ne iki kelių purvinos, ranką kažkokia bjauri erškėtrožė sudrąskė.
Sutariam, kad neprotinga būtų eit toliau, nes tokiu keliu ir tokiu greičiu mes namo grįšim po trijų dienų.

Skutame iki mašinos ir nė nespėjus grįžti mūsų sprendimą paantrina lietus! Alvydas išreiškia savo džiaugsmą :)

Manysit, čia jau vyšnia ant torto? Nea, dar ne! Vyšnia ant šios dienos torto yra avies šūdas, į kurį įlipau dešiniu batu. Skelbiam kapituliaciją.

Grįžtam į Queenstown. Viešbutyje pametam dalį daiktų, nes planas B - kiek trumpesnis Ben Lomond haikas. Net prigulu ant lovos - kad kita koja atsikelčiau :)

Kadangi jau daugiau nei penkias valandas gyvi - nutariam, kad laikas būtų pietums. O tas japonų restoranėlis, kur užvakar buvome, turi didelius šansus pataisyti nuotaiką.
Tik jis dar nedirba. Kaip ir kiti du japonų restoraniukai... Panašu, kad šiandien mums taip gerai sekasi, kaip Lietuvos futbolo rinktinei.

Galiausia gavome sušių. Skanių. Ir nepavalgėme, o priėdėme. Avigalviai mes. Pats tas prieš einant į kalną!

Kol gondola pakilome iš miesto iki 790 m. aukščio - haiko pradžios - viskas jau atrodė daug daug geriau. Panašėjo, kad visgi bus dar viena puiki diena.

O pradėję eiti gerokai stačiu keliu pūškavom ir keikėm savo durnas galvas su didelėm burnom, nes pilnu skrandžiu lipt stačiu taku - kančia kaip reikalas.

Bet gražu čia! Matosi didžiulis Wakatipu ežeras, aplink kalnai. Neilgai trukus pasimato ir dienos tikslas - Ben Lomond.

Ilgainiui prasieinam ir jau be ypatingų vargų žygiuojam link kalno balno. O ten koks vėjas pučia! Košte košia!

Ir jau labai aiškiai matome viršukalnę, kur pasak ženklų, per valandą užlipsime. Matote mažyčius žmogelius ant kalno šono?

Per tą valandą turime užlipti 422 metrus - solidu. Aišku, labai statu. Būtų biškulį smagiau, jeigu vėjas iš kojų neverstų.

Žvilgsnis atgal.

Tenka ir mažumą pasėdėt. Kojas pailsint ir nuo vėjo atsikvėpti.

Na ir prašom - viršūnė! 1748 m.
Kaip gražu! Kaip gražu! Ir vėjo nėra! 360° laipsnių vaizdas apkink taip džiugina, kad padiktuoja ir puikios dienos receptą - reikia į kalną užlipti :)

Pasidžiaugėm dar viena viršukalne, šįkart su tikrai įspūdingomis panoramomis.
Laikas atgalios. Nes panašu, kad vėjas atgena lietaus debesų.

Bet šiandien mes jau gerai pamokyti, taip lengvai nepagąsdins mūsų. Pastebėjome, kad nepaisant mūsų puškavimo ir pukšėjimo, pasirodo į kalną užlipome per 2.5 val. - normatyvą padarėm!

Žemyn neskubam, nes statu, o ir vaizdą matome tokį, į ką norisi ilgiau pažiūrėti.

O vėliau ir saulė vėl pasirodo, viską dar pagražindama. Po keletos dienų Alvydas pamatė šias nuotraukas ir klausė:
- Iš kur čia?
- Ben Lomond.
- Eina sau, kaip gražu!
- Aga ;)

Summa summarum:
4.5 val.
970 m. aukštyn
12 km trasa

---