Iki Kurobe užtvankos šalies vakaruose nuo Tokijo yra kelio, o po to ir iki viešbučio šmotelis: greitasis traukinys, autobusas, troleibusas, o atgal: troleibusas, autobusas, traukinys, dar traukinys, o paskutinius 3 km mašina pavežės... Suabejojau ar nedurnai čia sugalvojau - o gal nevarom?
:/ Moterie, ar pašėlai??
Kaip tai nevarom?! :)

Pirmą kartą ir garsiuosius japonų shinkansen traukinius išbandėme - greitai ir patogiai iki Nagano. Įspūdingi monstrai, iki 350 km per valandą greičiu lekia.

Kurobe elektrinė populiari dėl įspūdingo vaizdo - dviejų vandens čiurkšlių, kurios kas sekundę išpurškia po 10 tonų vandens. Gal žodis 'čiurkšlės' čia nepakankamai perduoda visą reikalo dydį ir galybę, bet geresnio atitikmens savo žodyne neradau. Šią atrakciją galima pamatyti nuo birželio iki spalio galo. Jeigu nuo užtvankos vidurio saulėtą dieną žiūrėsite žemyn, virš didžiųjų čiurkšlių matosi puikiausia vaivorykštė. Mūsų oras nelepino, bet vaizdas ir taip padarė įspūdį. Kas dar nustebino, tai upė, tekanti iš tų 10 tonų per sekundę - toks plonytis vandens šniūrelis...

Nuo stoties iki pačios užtvankos 16 min (čia Japonija, čia viskas minutės tikslumu!) vežė troleibusu didžiuliais tuneliais. Alvydui priminė žaidimą Half Life, žinantys supras.

Kurobe elektrinę atkaklieji japonai "užkūrė" 1963 m. Užtvankos aukštis 186 m. (aukščiausia Japonijoje), ilgis 492 m. Per metus ji pagamina 1 milijardą kWh.

Išvykus iš Tokijo prasideda kiek kitokia kelionė - vis dar nemokam kalbos, o angliškų užrašų mažiau, be mašinos - visas turtas ant pečių, beveik kas porą dienų nakvynė naujoje vietoje, o kai už nieką permokėt nesinori, tai kartais be trijų kuprinių turime dar porą maišelių iš parduotuvės - su vakariene ir pusryčiais :)