Pamenate, žadėjome siurprizą Atakamoje?
TADAAAAM! TA DADA DAAAAM!!!
Aplankėme didingiausią šios dykumos objektą - ALMA teleskopų stotį.
ALMA - Atakama Large Millimeter Array, lietuviškai galime vadinti - Didysis Atakamos radioteleskopas.
Šis įrašas bus labiau įdomus besidomintiems astronomija, bet, tikime, gali sudominti ir kitus.
Ekskursijų tvarka
Tiksliau reiktų vadinti ekskursijų netvarka.
ALMA svetainėje galima iš anksto užsiregistruoti ekskursijai, yra pagrindinis ir laukiančiųjų sąrašas. Deja, kai už kažką nereikia mokėti - žmonės užsiregistruoja ir nepraneša, kad neatvyks. Ir tokie žmonės yra kiaulės.
Ekskursijos vyksta šeštadieniais ir sekmadieniais, kur prie autobuso stotelės susirenka būrys žmonių ir surašomas trečias - Vilties sąrašas. Kai ankstesnių dviejų sąrašų bjaurybės nepasirodo, kviečiami iš Vilties sąrašo.
Mes pirmą dieną nepatekome, nes atvažiavome per vėlai. O antrą dieną, jau pasimokę, laukėme jau prieš valandą.
Tikrai jaudinomės. Labai norėjome pakliūti. Ši sistema sukuria daug streso ekskursijos gidams ir laukiantiems. Ir nusivylimo nepakliuvusiems. Parašėme pasiūlymų sąrašą didingiems ALMA protams kaip be didelių pastangų pagerinti lankytojų patyrimą.
Žodžiu, su stresu, bet patekom! Organizme siaučia adrenalino, kortizolio ir dopamino kokteilis :)
Kas yra ALMA?
Šiame projekte dalyvauja 21 šalies investicijos ir mokslininkai:
- 25 antenos priklauso ESO - European Southern Observatory (16 valstybių)
- 25 antenas turi NRAO - National Radio Astronomy Observatory (JAV ir Kanada),
- 16 antenų valdo NAOJ - National Astronomical Observatory of Japan (Japonija, P. Korėja ir Taivanas).
Viso į projektą investuota 1400 mln USD, o per metus observatorijos išlaikymui skiriama 100 mln USD.
Ką ALMA tiria?
ALMA projekto tikslas - tirti visatos kilmę - procesus, kurie vyko per pirmus kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Stebėdami tolimas egzoplanetų sistemas, besisukančias aplink žvaigždes, ALMA astronomai tikisi paaiškinti visatos evoliucionavimo mechanizmus.
Kodėl Čilė ir Atakama?
Beveik 10 metų mokslininkai vykdė stebėjimus, kad būtų tikri, jog tai tikrai tinkama vieta obserbatorijai.
Kaip aiškiai matote iš Tarptautinės kosminės stoties darytoje nuotraukoje, Andų kalnai labai puikiai sulaiko debesis nuo Atakamos Čilės teritorijoje.
Sausas klimatas, minimalus kiekis debesų ir kritulių - esminiai faktoriai, kodėl 5000 m. aukštyje esanti Chajnantor plokštinė buvo pasirinkta antenoms stayti. "Čia oras yra taip išelektrintas, kad beveik neiškraipomas kosminis vaizdas", sako ALMA astronomai. O ALMA - aukščiausiai pasaulyje esanti observatorija.
Antenos ir transporteriai
66 ALMA antenos gali būti nustatytos taip, kad visos kartu stebėtų tą patį objektą, gali būti sugrupuotos po kelias arba veikti individualiai. Tai kol kas pats didžiausias ir sudėtingiausias žmonių sukonstruotas teleskopas.
Vienos antenos kaina - 10 mln USD.
Viena antena sveria 100 tonų. Tiek pat sveria 13 afrikinių dramblių arba 65 VW Passat universalai. Tokiam sunkiam daiktui transportuoti reikalingas ypatingas automobilis.
Antenas į 5 km aukštį iš valdymo stoties veža du 135 tonų pajėgumo transporteriai, turintys autonomines krovos sistemas - po 2 ilgas stiprias rankas, kurios anteną užkelia ant transporterio. Jie turi 28 autonominius ratus ir pneumatines ratų sistemas, kad judėdami maksimaliu 8 km/val. greičiu antenas beveik 2 km į kalnus užvežtų be menkiausio sujudėjimo (8 valandos darbo!).
Transporteriai turi 2 variklius, nes ne tik gabena anteną į jos vietą, bet ir turi palaikyti itin jautraus antenos kriostato temperatūrą. Užduotis beveik paprasta: jis veikia -269 ºC temperatūroje (4 ºC virš absoliutaus nulio).
Nuotraukoje matote kriostato vidurius. Žiūrėjom ir žavėjomės tokius daiktus sumasčiusių žmonių protais.
Duomenų perdavimas
Visi surenkami duomenys patenka į vieną galingiausių žemėje kompiuterių - ALMA koreliatorių, kuris turi 134 mln procesorių ir per sekundę gali atlikti 17 kvadrilijonų operacijų.
17 kvadrilijonų = 17 000 000 000 000 000
Kad visa sistema veiktų kaip vienas teleskopas, kiekvienos antenos surinkta informacija turi būti derinama su kiekvienos kitos antenos informacija. Signalai iš visų sujungtų antenų turi būti matematiškai sulyginami milijardus kartų per sekundę. Būtina labai tiksliai žinoti kada buvo gautas signalas iš kiekvienos antenos. Kaip tiksliai? Tiesą sakant, laiko paklaida negali būti didesnė už milijoninę milijoninės sekundės dalį.
Kitas iššūkis - tai ekstremali vieta. Koreliatorius yra įrengtas ALMA operacijų techniniame pastate 5 km aukštyje, kur oras yra retas, todėl serverių vėsinimui būtinas dvigubas oro srautas. Beje, koreliatoriaus veikimui reikalinga 140 kilovatų galia.
Koreliatoriuje nėra kompiuterių diskų. Jų negalima naudoti, nes tokiame aukštyje jie veikia nestabiliai. Todėl visi duomenys turi būti perduodami į ALMA ofisą Santiago mieste.
Taigi, sveikiname Fujitsu, nes jiems pavyko sukurti greičiausią kada nors astronomijos tikslais naudotą kompiuterį.
Beje, priminsime, kad ALMA kaimynai - Andų ugnikalniai, todėl seisminis aktyvumas čia yra įprastas dalykas. Koreliatorius turėjo būti suprojektuotas taip, kad atlaikytų įvairiausio stiprumo žemės drebėjimus.
Per dieną ALMA apdoroja 1 terabaitą duomenų, tiek duomenų jums reiktų išsaugoti 250 tūkst. jūsų nuotraukų arba 250 geros kokybės filmų.
Matomumas
Lietuvoje mes esame pripratę prie gero matomumo, kai galima matyti iki 10 km. Meteorologiniai reiškiniai: rūkana (2-5 km matomumas), migla ( 1-2 km matomumas) ar rūkas (matomumas iki 1 km) gali trukdyti matomumui.
Atakamos dykumoje tokių dalykų visiškai nėra. Sausas dykumos oras sąlygoja ypatingai gerą matomumą. Sekančios nuotraukos viduryje matosi tamsus lopinėlis - tai medžių giraitė, kuri yra už 40 km!
O horizonte matosi kalnų grandinė. Spėkite, koks atstumas iki jos?
Sveikiname teisingai atspėjusius - tolumoje matosi Cordillera de la Costa kalnų grandinė, kuri yra už 150 km.
Ką matėme mes?
Mes aplankėme ALMA observatorijos valdymo stotį 2900 m. aukštyje. Prie pačių antenų civiliai nekeliauja, pirma priežastis - jos yra iš kojų verčiančiame 5 km aukštyje.
Matėme ALMA "virtuvę": kur astronomai vykdo stebėjimus ir nuotoliniu būdu valdo antenas.
Alvydas netgi rado nežinomų astronominių faktų, kas buvo atrasta ALMA observatorijoje.
Mus dar kartą ypatingai pasisekė, nes galėjome pamatyti vieną tvarkomą šiaurės amerikiečių anteną ir didįjį transporterį. Valio!!!!
Labai įdomus ir turiningas buvo šis apsilankymas. Puiki mūsų gidė, jau dvidešimt metų šį darbą dirbanti Pamela, mokslinius faktus papasakojo žmogiška kalba, nuosekliai ir įtraukiančiai. Savo darbą mylintys žmonės visada uždega savo entuziazmu ;)
Linkėdami ilgų ir sveikų metų, lenkiame galvas nerealiems protams, kurie sukuria tokias neįtikėtinas technologijas ir šimtamyliais žingsniais didina žmonijos progresą - žinias apie visatą.
Iki 1992-ųjų žmonės žinojo tik Saulės sistemos planetas. Visų astoronomų pastangomis dabar žinome apie 4109 egzoplanetas 3059 sistemose!!!!
Šiame straipsnyje panaudojome nuotraukas ir iliustracijas iš www.almaobservatory.org, www.alma.cl ir kids.alma.cl.
Labai ačiū.
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)